Etatiniam mokytojų apmokėjimui – 95 mln. eurų

„Valstybės mastu imant, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje dirba maždaug 32,5 tūkst. mokytojų, tai sudaro apie 22 tūkst etatų. Šiandien Lietuvoje bent 32 tūkst. mokytojų darbo apmokėjimui skirta 380 mln. eurų, įvedus etatinį apmokėjimą papildomai įsilietų 95 mln. eurų“, – per pirmadienį Seime surengtus etatinio apmokėjimo modelio klausymus sakė E. Jovaiša.

„Kyla klausimas, kam tie milijonai? Jie skirti toms valandoms, žinote, kad yra veiklų, kurios iki šiol nebuvo apmokamos“, – sakė komiteto pirmininkas.

Įvedant etatinį apmokėjimą, nuo šių metų rugsėjo 1-osios apmokėti valandoms už papildomus darbus skiriama 17,4 mln. eurų, o visam modeliui įdiegti numatyta suma sudaro 95 mln. eurų.

Bus apmokami papildomi darbai

Kalbėdamas apie pačią reformą E. Jovaiša teigė, kad tai yra žingsnis į priekį, „mokytojo darbo planavime atsiranda papildomos galimybės, skirstome į tris esmines dalis: pirmoji yra kontaktinis darbas, antras – pasirengimas, trečiasis – darbas su bendruomene“.

Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas garantavo, kad visi papildomi 95 mln. eurų teks mokytojų atlyginimams.

„Tie 95 mln. eurų neturės jokios įtakos administravimui, pagalbos mokiniui, o turės įtakos mokytojų darbo užmokesčio fondui“, – sakė ŠMM atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad etatinis apmokėjimo modelis nėra įvedamas vien tam, kad būtų pakelti mokytojų atlyginimai – tam tiesiog pakaktų didinti apmokėjimą.

Anot A. Aldakausko, tikslai aprėpia plačiau: siekiama keisti patį ugdymo procesą, apmokėti ne tik už kontaktines valandas, bet ir už kitokią veiklą, užtikrinti galimybę mokytojams įgyti aukštesnes kompetencijas, taip pat užtikrinti socialines garantijas – kad nepaaiškėtų, jog skyrus papildomai lėšų realiai nuo rugsėjo atlygis sumažėja, sumažėjus kontaktinių valandų skaičiui.

A. Aldakauskas pabrėžė, kad mažėjant vaikų turės keistis ir mokyklų tinklas.

„Virš 300 Lietuvos mokyklų yra tokios, kur klasėje nėra net devynių vaikų. 35 yra tokios, kur per visas keturias klases nesusirenka devyni vaikai“, – sakė ŠMM atstovas.

„Nebėra tiek vaikų, kad abejose gatvės pusėse esančios mokyklos pasidengtų vaikais“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Dauguma profesinių sąjungų – už, bet ne visi

Klausymuose kalbėjęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius politikus ragino palaikyti etatinio modelio įvedimą.

„Jūsų atsakomybė labai didelė, kad šitas projektas būtų įgyvendintas tuo laikotarpiu, kaip įsipareigota, nes kitaip vėl eilinį kartą mokytojai bus apgauti“, – sakė A. Jurgelevičius.

„Galiu priminti visiems, kad darbo grupėje buvo atstovaujamos visos be išimties profesinės sąjungos, visi esminiai profesinių sąjungų siūlymai atsigulė į teisės aktų projektus. Kalbu apie 36 darbo valandų savaitę, kontaktinių ir nekontaktinių valandų balansą, tris etato sudedamąsias dalis“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Tai būtų darbas sovietinio socializmo sąlygomis, kai žmonės kažką dirba, bet rezultato akivaizdaus nėra.

„Šiandien tik apie penki procentai mokytojų turi pilną darbo savaitę, 36 valandas, likusieji dirba nepilną darbo savaitę, todėl iš principo negali gauti pilno apmokėjimo. Įvedus etatinį apmokėjimą, jų atlyginimas bus už pilną darbo savaitę“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovas.

Jis taip pat teigė nesuvokiantis modeliui nepritariančių pedagogų nuogąstavimų, kad jų atlyginimai po reformos gali sumažėti.

„Neįsivaizduoju, kaip gali mažėti mokytojų atlyginimas, kai sistema papildoma pinigais. Nekalbėsiu apie masinį mokytojų atleidimą – tokių duomenų nėra net teoriškai“, – sakė A. Jurgelevičius.

Tačiau modeliui pritaria ne visos profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga prieš etatinį modelį gegužę buvo surengusi įspėjamąjį streiką.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad reforma iškreips patį suvokimą apie mokytojo darbą ir „sukurs mokyklose imitacinę erdvę, prasidės pseudoveiklos, kurių ir taip per daug Lietuvoje“.

„Reikėtų jas mažinti ir susitelkti prie konkrečių dalykų, konkretus dalykas mokykloje yra mokymas“, – žurnalistams savo požiūrį į reformą išsakė S. Jurkevičius.

Anot jo, suvienodinus kontaktines ir nekontaktines valandas bus „iškreipiamas apskritai supratimas apie mokytojo veiklą mokykloje“.

„Tai būtų darbas sovietinio socializmo sąlygomis, kai žmonės kažką dirba, bet rezultato akivaizdaus nėra. Einame į iškreiptą tikrovės suvokimą, nė vienas dalykas nėra nukreiptas į kokybinį aspektą, lygio kėlimą, o bandymas imituoti teisingesnį apmokėjimą, kas greičiausiai bus padaryta dirbančių mokytojų sąskaita“, – piktinosi licėjaus direktorius.

Jis teigė, kad ir veikianti sistema leidžia mokytojams apmokėti už nekontaktines valandas, tad tiesiog būtų galima padidinti maksimalų leistiną jų skaičių, o numatytomis lėšomis padidinti mokytojų atlyginimus – tai, jo žodžiais, galima padaryti ir be reformos.

Ministrė: mokytojo darbas – ne tik pamokos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė į tokią kritiką atsako, kad mokytojo darbas – ne tik pamokos, bet ir konsultacijos, bendravimas su tėvais, o pasirūpinti, jog valandos nebūtų skirstomos už „tuščius“ darbus, esanti vadovo atsakomybė.

„Kiekvienas mokyklos vadovas, dėliodamas mokytojų krūvius ir atsakomybes, tikiu, kad atsakingai paskirsto tiek krūvius, tiek valandas. Kalbėti apie tai, kad mokytojams bus dalinami pinigai už nereikalingas veiklas, tikrai yra ne apie tai“, – BNS po klausymų sakė ministrė.

Anot jos, mokytojo darbas didžiąją dalimi ir toliau lieka pamokos, bet matant situaciją mokyklose taip pat būtina atsižvelgti į kitus moksleivių, bendruomenės poreikius.

„Sakyti, kad konsultacijos siekiant sustiprinti, ko mokiniui individualiai trūksta, sustiprinti laiką darbui su tėvais, matant įtampas ir nepasitikėjimus, ir sakyti, kad tai nebūdinga arba nereikalinga mokykloms veikla, būtų neteisinga“, – kalbėjo ministrė.

Per klausymus išsakyta raginimų iki 2019 metų rugsėjo atidėti etatinio apmokėjimo modelio diegimą, Seimo narys Gintaras Steponavičius paskelbė tokį siūlymą su grupe kolegų registravęs.

Anot J. Petrauskienės, siūlymas modelio diegimą nukelti iki 2019 metų rugsėjo „būtų tolygus metams atidėti didesnį finansavimą tiek mokykloms, tiek mokytojams“.

„Kalbant apie švietimą vienas pagrindinių dalykų yra ne politikavimas, o sutarimas siekti bendrų tikslų. Virš metų vyko diskusijos, sutarta pirmą kartą su penkiomis profesinėmis sąjungomis, dabar yra didelė atsakomybė, kaip įgyvendinti tuos sprendimus, siekiant suteikti visą įmanomą pagalbą tiek vadovams, tiek mokytojams, kad pokytis įvyktų skandžiai“, – sakė ministrė.

Pasikeitimai planuojami jau nuo rugsėjo

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad etatinis mokytojų apmokėjimo modelis turėtų pradėti veikti jau nuo rugsėjo.

Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių.

Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.