- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint tęsti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, lietuviai turi apsispręsti, ar jie nori elektrinės, ar ne, o dabar žinomą Lietuvos gyventojų poziciją gali pakeisti tik naujasis referendumas, mano Estijos premjeras Andrusas Ansipas.
„Žinoma, mus domina tolesnis Visagino AE projekto įgyvendinimas. Bet, deja, Lietuvoje buvo surengtas referendumas ir du trečdaliai jame dalyvavusių lietuvių atominės elektrinės projektui pasakė aiškų „ne“, - ketvirtadienį surengtoje vyriausybės spaudos konferencijoje pareiškė A.Ansipas.
„Žinoma, nei Estijos vyriausybė, nei „Eesti Energija“ neis į Lietuvą, kad dalyvautų Lietuvos žmonių valiai prieštaraujančioje veikloje. Visų pirma patys lietuviai turi apsispręsti, ar jie nori atominės elektrinės, ar ne. Dabar mes žinome Lietuvos žmonių nuomonę, kurią parodė referendumas, taigi tą jau kartą išreikštą poziciją gali pakeisti tik naujasis referendumas“, - tvirtino A.Ansipas.
Estija tebesvarsto galimybę dalį savo energijos paklausos - apytikriai 300 megavatų – padengti atomine energija.
„Nesame pririšti prie atominės energijos idėjos, mums laikas nesustojo, mes nuolat judame į priekį siekdami įgyvendinti savo investicijų sprendimą. Mums nėra įmanoma laukti metų metus ir tikėtis, kad atominė elektrinė kada nors vis dėlto bus pastatyta“, - teigė Estijos premjeras.
Nors Estiją domina galimybės diversifikuoti savo energijos portfelį, ekonominiai aspektai taip pat yra neabejotinai svarbūs, pareiškė A. Ansipas.
„Nauji gamybos pajėgumai turi būti konkurencingi rinkoje. Ekonominis pagrįstumas bus vienas iš pagrindinių kriterijų priimant sprendimą ir dėl Lietuvos projekto“, - pažymėjo jis.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministras Juhanas Partsas pareiškė, kad kalbant apie bendradarbiavimą atominės energetikos srityje šalies, kurioje bus pastatyta elektrinė, gyventojų parama laikoma svarbiausiu veiksniu.
Anot J.Partso, kaip paaiškėjo, atominio bendradarbiavimo srityje vienas iš sudėtingiausių klausimų susijęs su tuo, kad dėl tarptautinių susitarimų šalis, kurioje veiks elektrinė, neišvengiamai turi gerokai didesnius įpareigojimus ir atsakomybę atominės energetikos srityje, o tai gali turėti įtakos ir finansavimo dydžiui.
„Estija ar kokia nors Estijos įmonė, kuri galėtų būti suinteresuota investavimu į atominę energetiką Lietuvoje, tokios atsakomybės niekada negalėtų prisiimti“, - sakė J.Partsas.
„Visi mes turime bendrą problemą – kaip užtikrinti, kad nauji pramoniniai elektros energijos gamybos metodai būtų pagrįsti. Niekas negali nurodyti mums atlikti investicijas, kurioms trūktų ekonominio pagrįstumo ir tikrumo“, - pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...