E.Šileikis nesutinka, kad R.Pakso byloje reikia keisti Konstituciją

Atskirąją nuomonę pareiškęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis teigia, kad KT turėjo keisti ankstesnį savo nutarimą. Nutarimas buvo uždraudęs per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. pakeitimo reikėjo siekiant apginti Konstitucijos teksto stabilumą.

Kaip ir atskirąją nuomonę pareiškęs teisėjas Gediminas Mesonis, E.Šileikis nemano, kad reikėtų keisti Konstituciją.

„Nutarime be jokių išsamių argumentų ne tik neįvertinta (nenurodyta) ankstesnė doktrina apie formaliam Konstitucijos keitimui/papildymui esančią alternatyvą (...), bet ir atsisakyta galimybės išvengti Konstitucijos pataisos (pataisų) ir su tuo susijusių grėsmių Konstitucijos teksto stabilumui“, - aiškina E.Šileikis.

Jo teigimu, akivaizdu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, jog nuolatinis ir negrįžtamas draudimas būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, „didina galimybes įgyvendinti asmens teisę būti nacionalinio parlamento nariu“.

Tačiau E.Šileikis nemano, kad reikėjo koreguoti visą apkaltos oficialią doktriną.
Pasak atskirąją nuomonę pareiškusio teisėjo E.Šileikio, derėjo švelninti tik tokius kategoriškus su apkaltos padariniu susijusius žodžius kaip „niekada negali būti“, išryškinti Seimo galimybes nustatyti teisės būti Seimo nariu laikino ribojimo terminą, kuris pagal Konstituciją negali būti neproporcingai mažas ar didelis, bei įvertinti, ar Seimo nustatytas ketverių metų terminas (laikinas apribojimas būti Seimo nariu) pagal Konstituciją yra proporcingas tikslui pasiekti ir konstitucinės atsakomybės specifikai atspindėti.

KT praėjusią savaitę užkirto kelią pašalintam prezidentui R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, paskelbęs, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kandidatuoti leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

KT teigimu, po EŽTT sprendimo reikėjo keisti Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų įstatymą. Teismo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti KT nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus.

Teismas vertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.

E.Šileikio vertinimu, nesunku rasti pakankamų teisinių argumentų, jog ketverių metų terminas yra neproporcingas Konstitucijos požiūriu ir Seimo priimtu įstatymu gali būti susietas su, pavyzdžiui, ne mažiau kaip dviejų Seimo nario kadencijų trukme.

„Tokia pozicija (kontrolės technika) būtų leidusi Seimui rinktis konkretų terminą (pvz., 8 ar 10 metų)“, - aiškina E.Šileikis.

Seimo nustatytas ketverių metų draudimas rėmėsi anksčiau priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu. 2004 metais teismas buvo pareiškęs, kad asmuo, sulaužęs konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti pareigų, kurios siejamos su priesaikos davimu.

Anot Konstitucinio Teismo, Strasbūro teismo sprendimas, jog draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos yra neproporcingas, reiškia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis, taigi reikalingos Konstitucijos pataisos.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as)“, - rašoma KT pranešime spaudai.

KT nuomone, priimdamas rinkimų įstatymo pataisas „įstatymų leidėjas mėgino įveikti Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo galią ir pažeidė draudimą vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata“.

KT nuomone, parlamentarai taip „viršijo Konstitucijoje nustatytus savo įgaliojimus, taip pat pažeidė konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės principus“.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių