Emigravęs jaunimas pasvarsto apie sugrįžimą

„Lietuvoje viskas gerai, galite sugrįžti“. Tokių raginimų galima išgirsti Prienų rajone vykstančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, kuriame klausomasi žymių žmonių pranešimų, diskutuojama, pramogaujama.

Didelėje teritorijoje išsidėsčiusiose renginio erdvėse galima išgirsti kalbant ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, rusiškai. Įvairaus amžiaus jauni žmonės renkasi jiems patrauklią sritį – įdomią, rūpimą diskusijų temą, kūrybines dirbtuves, bendrauja su bendraamžiais palapinių miestelyje, klausosi muzikos, drauge sportuoja.

Nemaža dalis atvykusiųjų į renginį – Lietuvos lietuviai, amžiaus cenzo nėra. Kai kurie pabūti jaunų žmonių sūkūryje atvažiavo drauge su savo mažametėmis atžalomis.

„Net nežinojau, ko tikėtis iš šio renginio. Atvykusi įsitikinau, kad viskas labai įspūdinga, puiku“, – tvirtino penkerius metus Anglijoje gyvenanti Monika, kuri į pasaulinį renginį atvyko kartu su Londono lietuvių jaunimo sąjunga.

Merginos nuomone, šiuo susitikimu siekiama, kad naudingos patirties užsienyje įgiję jaunuoliai grįžtų į Lietuvą ir pritaikytų savo žinias.

„Mano išvykimą lėmė asmeninės priežastys. Bet po to ten prigijau, laikas labai greitai, nepastebimai prabėgo“, – atviravo Monika, prieš tai gyvenusi Šiauliuose. Lietuva jai tebėra vieta, kur „viskas sava“.

Londonietė prisipažino, kad vis dažniau savyje junta troškimą grįžti gyventi į tėvynę. „Pasiilgsti senų dalykų – žmonių, bendravimo, kultūros“, – pridūrė ji. Kita vertus, Monikos nuomone, jai, dirbančiai medicinos srityje, įsilieti į darbo rinką Lietuvoje būtų sudėtinga.

Diskusijoje apie lietuvių verslumą dalyvavęs Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Boguslavas Gruževskis patvirtino, kad jauniems žmonėms įsitvirtinti Lietuvoje yra sunkiau, nei kitose šalyse.

„Priėjome išvadą, kad lietuviai yra verslūs. Tačiau statistika liudija, kad Lietuvos darbuotojas, vertinant jo lojalumą darbdaviui, norą išsaugoti darbo vietą, yra gana prastas. Galiausiai prieita nuomonės, kad kaltas ne lietuvis verslininkas ar darbuotojas, bet aplinka. Juk Anglijoje ar Airijoje jauni lietuviai darbuotojai labai vertinami, laikomi labai darbščiais“, – tikino B.Gruževskis. Pasak jo, lietuviams kur kas lengviau pradėti verslą užsienyje.

Diskusijoje dalyvavę jaunuoliai teiravosi specialistų, kaip pradėti savo verslą Lietuvoje ir nesužlugti, nesidrovėjo klausti žinomų verslininkų jų sėkmės paslapčių. Kai kurie teiravosi, ar nebūtų galimybės pas juos padirbėti arba kad ir be atlygio įgyti praktikos.

Kita vertus, pastebėjo profesorius, renginyje akcentuojama ne materialinės gerovės siekiamybė, bet ir visuomeniškumas, padorumas, idėjos.

Keturias dienas jaunimas kartu su valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptaria strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieško konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų.

Penktadienio vakarą politikai, verslininkai, mokslininkai ir kiti žinomi žmonės, kurie renginyje skaito pranešimus, yra diskusijų dalyviai, moderatoriai, buvo pakviesti drauge pavakarieniauti ir tarpusavyje pagvidlenti aktualias temas.

Renginį organizuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija. Pirmą kartą surengtas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas vyks iki sekmadienio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
"LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ..." Tai, ką sudėliojo Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas savo rašinyje pas "alfistus" ("Tikrosios Lietuvos jūs nepamatysite...") yra labai skaudu. Tačiau, būtent skaudulingumas gali būti tas jausmas, kuris pajėgs sužadinti kilnios, dar neapmusijusios jaunos sielos virpesius. Jau vien tas faktas, kad lietuvių jaunimas suvažiavo iš daugelio artimų ir tolimų Pasaulio kampelių, daug ką pasako apie tą renginio dalyvių publiką. Manau, kad tokiai bet kokio "valatkinio" ar "kūrinio" surogato taip lengvai neprakiši. Pats A.Patackas yra tikras riteris, kuris savo raišką metų metais suskirsto juodu - baltu principu. Tai įspūdinga, bet ne visais atvejais visiškai tikslu. PASIAIŠKINKIME. Autorius su didžiuliu nerimu primena apie kai kuriuos atgrasius pasikeitimus, kurie atsirado Lietuvai sulaužius geležinę sovietinės imperijos užtvarą. Geležinę - tiesiogine ir perkeltine prasme. Gausybė geležinės spygliuotos vielos tvorų pasienyje ir geležinis represinių priežiūros tarnybų "kietumas" neleido net pagalvoti, kad kas nors, kur nors LSSR galėtų surengti lietuvių išeivijos tokio plataus pobūdžio suvažiavimą. Kad organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau jo dalyvių, tai gal jie nesugebėjo paskaičiuoti santykinai ribotas kviečiamų jaunuolių galimybes. Tai juk sietina su jų turimų ar sunkiai gaunamų atostogų trukme, bei finansinėmis išlaidomis, kurios jauniems žmonėms dažnai sietinos su įsiskolinimais bankams. Visgi drįsčiau teigti, kad į Lietuvą sugužėjo nemaža lietuviškosios terpės aktyvesnio elito dalis. Tos, galima sakyti, antitautiškos naujovės, kurias pabandė trumpai suminėti A.Patackas niekaip neparodo ir nepapuošia tautinės kultūros. Kai kurias jų galima vertinti netgi kaip antikultūros reiškinius. Bet, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi. Su atsivėrusia laisve Lietuva skuba paragauti ne tik nešvarumus sukaupiančias putas, bet ir tikros sriubos skonį. Kompiuterinis amžius leido rieškučiomis semti tą didžiulį visokiausios pasaulinės informacijos srautą, kuriame yra ir daug puikių dalykų. Pavyzdžiui, pagarbą darbui, kuri sovietinės okupacijos dešimtmečiais buvo gerokai iškraipyta pagal prievarta įvestus "hegemono" partijos standartus. Prisiminkime kaip tada buvo suklestėjęs merkantilizmas, prisitaikėliškumas, mankurtizmas ir kolaboravimas okupantams ir jų pastangomis sukurptiems "hegemono" ir "komsomolų" aktyvo dariniams. Net ir profsąjungos daugiausiai tarnavo sovietinei nomenklatūras, skirstydamo kelialapius jai vasaros laiku, negailėdamos talonų automobilių, skalbyklių ir kitų deficitinių prekių įsigijimui. Suvešėjęs kosmopolitizmas su savo ideologija, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, gali būti teigiamas tik iki tos ribos, kol nepradedamos niekinti tautų tradicijos, kultūra ir net gyvybiniai interesai. Suvokti visą žmoniją, kaip visumą - nėra blogai. Blogiu tampa tada, kai norima sudraskyti Pasaulio tautų karūną, o jos perlus - tautas suniveliuoti pagal kažkokį, dirbtinai sukurptą standartą, taip sunaikinant tautinius ypatumus ir tuos perlus išbarstant pakelėje. Lietuvybė yra puikus natūralus perlas toje karūnoje ir niekam negali būti leista jo iš ten išlupinėti. Trečios bangos emigrantų bangai perkopus per 0,5 milijono, net ir neokomunistų klakeriai supranta, kad jos visiškai atskirti nuo Lietuvos politinių procesų tėkmės gali nepavykti. Labai tikėtina, kad renginio programą sudėliojo tie, kuriems svarbu padaryti įtaką, vedančią į jų politinį glėbi. Kas tokiems renginams skirsto lėšas ir kaip jos būna panaudojamos - reiktų aiškintis kiekvienu atveju atskirai. Renginio globėjos prezidentės Dalios Grybauskaitės renginio dalyviams ištarti žodžiai: "„Visada mėginkite padėti Lietuvai, dirbkite jai, mylėkite savo tėvynę, nepamirškite, kad kiekvienas lietuvis yra ypatingas žmogus, šią atsakomybę jauskite kiekviename žingsnyje" - labai prasmingi. Gaila, kad tai tik žodžiai. Kai prezidentei reikėjo tik įvykdyti užsienio lietuviams savo pažadą ir "LR Pilietybės įstatyme" neatiminėti LR pilietybės ją turintiems ir jos neatsisakiusiems, tai tokį Seimo jau priimta įstatymą prezidentė atmetė. Perlipti per prezidentės "veto" Seimui nebepavyko ir dešimtys tūkstančių LR piliečių dėl tokio sprendimo pilietybės neteko, nors antrą jie įgijo netgi leidžiamu laikotarpiu. Tad įstatymas įsigaliojo net atbuline tvarka. Tokiu būdu jos patarėjos S.Cirtautienės teiginys, kad taip buvo "saugomi tiltai" pakibo ore. Jie tapo gerokai apgriauti. Interneto suklestėjimo laiku galvoti, kad lietuviai nesidomi ir nieko nežino apie situaciją teisėsaugoje yra neteisinga. Nuolatiniai mitingai dėl Garliavos mergaitės, vykstantys įvairiose lietuvių susibūrimo vietose, protestą prieš tokį įžūlų teisinį nihilizmą tik dar labiau paryškina. KIekvienas LR pielietis, kur jis Žemėje begyventų turės politinę galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose, kurie vyks šį rudenį ir išsakyti savo poziciją, ką jis mano apie Lietuvos ateitį, kokia politika ir kokiais kandidatais pasitiki. Jei užsienio lietuviai parodytų didesnį vieningumą ir daugiau jų dalyvautų rinkimuose, neokomunistinė "trojka" LSDP - DP - TT su savo satelitais valdžios negautų. Gautų tos centro - dešinės jėgos, kurios elgėsi pastaraisiais metais kur kas padoriau. Labai tikėtina, kad pastarųjų jėgų tarpe galime pamatyti ir nemažą skaičių "Drąsos partijos" atstovų. Partijos reitingai nuolat kyla ir jai atsiveria geros galimybės vykdyti savo svarbiausią programinę nuostatą - kovoti už TIESĄ IR TEISINGUMĄ šalyje. Bendromis, sutelktomis pastangomis galima būtų sėkmingai pasidarbuoti ir šioje, ganėtinai atsilikusioje nuo demokratinių procesų srityje.

Blondinė

Blondinė portretas
Nėra reikalo grįžti - ir be jų čia bedarbystė didelė.

minde

minde portretas
net nesuku makaules.mano dienos atlygis 127 swariukai...neidomi mam,jokia lt...turekite.
VISI KOMENTARAI 39
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių