- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimas yra svarbiausia sritis, pokyčiai kurioje lemtų mažesnę emigraciją, įsitikinę diskusijos „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“ dalyviai.
Pasak finansų analitikės Jekaterinos Rojakos, svarbu ne tik investuoti į švietimą, tačiau keisti jo finansavimo schemą – aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus. „Studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės“, – tikina ekonomistė.
Agentūros GO Vilnius vadovo Dariaus Udrio teigimu, pagrindinė sritis, kurios pokyčiai galėtų mažinti emigraciją, yra efektyvesnis valstybės aparato funkcionavimas.
„Manau, kad apskritai valstybės aparatą reikia efektyvinti, kad žmonės jaustų, jog kai jie moka mokesčius, jie gauna tai, kas žadama ir pinigai nėra eikvojami. Reikia tokios investicijų pritraukimo politikos, dėl kurios atsirastų užsienio investuotojų arba mūsų pačių verslininkai labiau investuotų į savo verslą. Svarbu, kad įmonės Lietuvoje augtų ir kurtų geriau apmokamas darbo vietas, o verslas kurtų didesnę pridėtinę vertę“, – įsitikinęs D. Udrys.
Pasak jo, taip pat reikia investuoti į jaunus žmones ir universitetus, nes labai daug jaunų žmonių išvyksta studijuoti užsienyje.
„Specialistai pastebi, kad jei studentas Lietuvoje nepatenka į valstybės finansuojamą vietą, studijuoti užsienyje jam yra pigiau“, – pažymi diskusijos dalyvis.
Nepakankamos investicijos į švietimą lemia verslo investicijų trūkumą
Pasak D. Udrio, jau dabar reikia pradėti investuoti į švietimą, nes nuo jo prasideda nekvalifikuotos darbo jėgos, studentų, ieškančių geresnių galimybių užsienyje, mokslinių tyrimų stokos problemos. Šios problemos, anot jo, baigiasi tuo, kad technologijų vystyme nežengiame taip sparčiai, kaip kitos šalys ir negalime pritraukti investicijų.
„Manau, kad švietimui šiuo metu mes skiriame tikrai apgailėtinai mažai pinigų bei dėmesio. Nepakankamai prižiūrime ir tai, kad tie pinigai būtų efektyviai panaudojami“, – teigia diskusijos dalyvis.
Savo ruožtu J. Rojaka pabrėžia, kad svarbu ne tik finansuoti švietimo sistemą, tačiau svarbu keisti ir jo finansavimo schemą.
„Kalbant apie emigracijos mažinimą, švietimas yra esminė sritis. Tačiau reikia ne tik investuoti į švietimą. Mes į švietimą investuojame, universitetų skaičiumi tūkstančiui gyventojų Europoje esame tarp lyderių ES.
Tačiau aš labai konkrečiai pakeisčiau finansavimo schemą. Aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus“, – tikina DNB banko vyriausioji ekonomistė.
Pasak jos, studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės. Jie jaučia rinkos pulsą ir yra pajėgūs nuspręsti, kokia profesija jiems gali užtikrinti gerą ateitį.
Tačiau dar viena būtina sąlyga ekonomistė vadina dėstytojų pažangumą ir dėstymo kokybės gerinimą.
„Dėstytojai turi būti pažangesni, tik taip iš Lietuvos neišvažiuos jaunimas, o galbūt ir pritrauksime studentų iš užsienio“, – kalba J. Rojaka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...