E.Lucasas: Lietuva valstybingumą turi stiprinti dabar

Britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad geriausias būdas paremti Lietuvos valstybingumą yra užtikrinti sėkmę dabar, užuot vėlusis į klaidingas kovas dėl istorijos.

Briuselio laikraštyje „The European Voice“ paskelbtoje publikacijoje jis aprašo diskusijas, kilusias po 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio perlaidojimo.E.Lucaso teigimu, Lietuvos noras siekti teisingo požiūrio į istoriją po sovietinės propagandos yra suprantamas, tačiau klaidingas esąs bandymas primesti alternatyvią „oficialią“ istoriją, kuri būtų tik senosios veidrodinis atspindys.

„Po dešimtmečius vykdytos sovietinės propagandos visai suprantama, kad šalys, kurių istorija buvo juodinama ir iškraipoma, nori pašalinti nesusipratimą. Baltijos valstybių, Rytų Lenkijos (įskaitant tai, kas dabar yra Vakarų Ukraina) ir Moldovos įliejimas į Sovietų Sąjungą nebuvo nei savanoriškas, nei teisinis. Šimtų tūkstančių žmonių deportavimas, ... (tokios) žudynės kaip Katynėje yra siaubingi nusikaltimai, kurie buvo ilgai slepiami ir kuriuos reikėtų prisiminti bei pasmerkti. Neteisinga visus tuos, kurie priešinosi sovietų valdymui, vadinti naciais“, - rašoma penktadienį paskelbtame straipsnyje.

„Tačiau tas teisingas reikalas nesuteikia carte blanche (veiksmų laisvės - BNS). Sovietinio stiliaus išsisukinėjimo ir iškraipymo taktikos naudojimas įžeistų praeitį. Kaip ir bet koks bandymas primesti kokią nors alternatyvią “oficialią„ istoriją, kuri būtų tiesiog veidrodinis senosios atspindys. Geriau stengtis kaip įmanoma aiškiau matyti praeities klaidas - ir nusikaltimus - ir iš jų mokytis“, - teigia „The Economist“ žurnalistas.

„Niūrios dabarties neišgydys knaisiojimasis po istoriją ir užmirštų buvusios šlovės fragmentų ieškojimas. Geriausias būdas paremti Lietuvos valstybingumą yra užtikrinti šalies sėkmę dabar, o ne rinktis klaidingas ir laimėti negalimas kovas dėl tragiškiausio šalies istorijos periodo“, - rašo E.Lucasas.

1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai Kaune perlaidoti gegužės 20 dieną. Urna su velionio palaikais buvo nuleista į kapo duobę Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J.Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai oficialiuose pagerbimo renginiuose nedalyvavo.Vyriausybė pripažįsta, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos, tačiau atkreipia dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė tyrimą prieš J. Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar nacius remiančios veiklos įrodymų.