- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taline veikiančio Tarptautinio gynybos studijų centro analitikas Tomas Jermalavičius teigia, jog Lietuvai ir Estijai ėmus varžytis, kur ateityje bus dislokuoti NATO oro policijos misijos naikintuvai, gali būti pakirstas tarpusavio pasitikėjimas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Estijoje galbūt nesuprantama, kiek resursų prireiktų norint sukurti sąlygas, tinkamas Aljanso šalių orlaiviams vykdyti misiją.
„Kartais susidaro įspūdis, jog Estijos pareigūnai ne visiškai suvokia, kokių techninių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių pareikalautų jų bazės pilnas gebėjimas aptarnauti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiančią operaciją su 15 minučių reagavimo standartu. Galbūt Lietuva turėtų dar daugiau stengtis pademonstruoti, kokie iššūkiai estų lauktų?“, - svarstė gynybos ir užsienio reikalų ekspertas atsakydamas į BNS klausimus.
„Tačiau reikia turėti omeny, kad yra ir tam tikrų praktinių argumentų, dėl kurių misijos rotacija būtų naudinga (ir ne vien estams), o ir politinė bei simbolinė gebėjimo suteikti NATO oro policijos misijai “namus„ (net ir trumpam) reikšmė estams yra nemaža“, - teigė T.Jermalavičius.
Jis pažymėjo, jog ne vien kaštai diktuoja gynybos politikos pozicijas ir sprendimus, o Lietuva turėtų tai priimti ir pripažinti.
„Blogiausia, kas gali nutikti, jei vėl, kaip jau buvo nutikę praeityje, bus pereita prie spaudimo vieni kitiems per kitus trišalio bendradarbiavimo projektus ir programas, o Estija užsiims tyliu lobizmu tarp Aljanso šalių, t.y. jei lietuvių pozicija ir estų reakcija “užnuodys„ bendradarbiavimo atmosferą ir pakirs tarpusavio pasitikėjimą“, - svarstė analitikas.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva remia estų siekį turėti savo karinį oro uostą, bet nepritaria siūlymui NATO oro policijos misiją rotuoti per tris Baltijos šalis.
„Tai, ką daro estai savo oro uoste, ką daro latviai vienoj ar kitoj savo struktūroj, stiprina Baltijos valstybių gynybinę galią. Mes remiame estus, kad jie nori turėti savo karinį oro uostą, tačiau mes nesutariame, mes manom, kad nebūtų tokia patraukli šita oro policijos misija, ji taptų daug brangesnė, jei būtų rotuojama. Tai žymiai brangiau kainuotų ir nežinau, ar tai teigiamai vertintų ir mūsų partneriai“, - sakė ministrė.
Estijos gynybos ministerija šį R.Juknevičienės pasisakymą komentuoti atsisakė.Norą, kad ateityje NATO naikintuvai dalį laiko praleistų šiuo metu rekonstruojamoje Emario bazėje Estijos atstovai jau yra išsakę. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015 metais.T.Jermalavičius teigė, kad Estijos ir Lietuvos pozicijos NATO oro policijos misijos bazės klausimu nėra naujiena, bet pridūrė, kad viešas jų kartojimas sunkina galimybes tartis ir siekti kompromiso.
„Žinoma, vieši pareiškimai - tiek estų, tiek lietuvių - daro konstruktyvų, argumentais ir faktais grindžiamą, dialogą sunkesniu. Tai labiau įpareigoja nusibrėžtos pozicijos tvirtai laikytis ir kompromisus daro sunkesniais. Šiuo klausimu kompromiso ir visoms pusėms naudingiausio sprendimo vis tiek teks ieškoti, o tam reikia lankstumo, geranoriškumo, gebėjimo įsiklausyti į kitos pusės argumentus ir efektyviai komunikuoti savo pačių argumentus. Tikiuosi, to kritiniais bendradarbiavimo momentais šalims nepritrūks“, - sakė ekspertas, komentuodamas Lietuvos krašto apsaugos ministrės pasisakymą ketvirtadienį Seime.
„Mūsų bendradarbiavime visada buvo, yra ir bus tam tikrų įtampų ir nemalonių periodų. Viską išspręsdavo bendrų strateginių tikslų ir siekių suvokimas. Jei diskusija liks sutelkta ties tuo, kaip kuo geriau remti NATO operaciją ir koks jos galimos rotacijos kaštų ir naudos balansas, jokio pleišto nebus“, - teigė Estijoje dirbantis analitikas.
Paklaustas kaip tokios viešos kalbos gali būti sutiktos NATO būstinėje Briuselyje ir Vašingtone, jis teigė, kad Baltijos šalių diskusijos dėl NATO naikintuvų dislokacijos vietos nekels rimtesnio pavojaus, kol šalys vykdys savo įsipareigojimus remiant šios misijos išlaikymą.
„Tik nesugebėjimas dirbti kartu palaikant šią operaciją gali turėti rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, atgytų tie skeptikai, kurie teigia, kad NATO oro policijos misija regione yra apskritai beprasmė (o tokių netrūksta). NATO viduje pasiektas konsensusas dėl misijos reikalingumo ir neterminuoto pratęsimo turi būti nuolat palaikomas, ir todėl visoms pusėms reikia elgtis santūriai ir apdairiai“, - kalbėjo T.Jermalavičius.
Ekspertas neseniai rašė, kad kai kurie Lenkijos diplomatai bando suskaldyti Baltijos šalis, siūlydami perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją.NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo suteiktas iki 2014 metų.
Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...