Ekspertai sveikina A.Kubiliaus „saulėlydį“, bet netiki jo baigtimi

Ekspertai sveikina Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomą biurokratijos saulėlydžio projektą, tačiau kritikuoja šio proceso spartą, abejoja pasirinkta jo įgyvendinimo taktika ir strategija. Menkai tikima, kad saulėlydis pavyks ir biurokratijos realiai sumažės.

Skundėsi Seimu

Antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) surengė seminarą apie „Saulėlydžio procesą“. Į renginį atvyko ir šio proceso krikštatėviu vadinamas premjeras Andrius Kubilius.

Jis pripažino, kad per beveik metus, kai dirba dabartinė Vyriausybė, biurokratijos saulėlydžio srityje pavyko pasiekti ne itin daug. Tačiau, anot premjero, padėtas pakankamas pagrindas tolimesnėms reformoms valstybės valdyme, kuris dabar esą judės į priekį kur kas sparčiau.

Kita vertus, A.Kubilius apgailestavo, kad valstybės valdymo reformų srityje darbą apsunkina visuomenės nesupratimas ir biurokratijos pasipriešinimas bei lobistinis darbas Seime, turinčiame priimti įstatymus dėl šios reformos įgyvendinimo.

„Pačioje Lietuvos visuomenėje nėra labai daug supratimo, kokio valdymo mes norime. Dėl to sunku tikėtis gerų ir greitų rezultatų šioje srityje. Be to, ir Seime susiduriame su tuo, kad nesugebame išaiškinti, ką norime pasiekti. Kai to nebegalime  padaryti, tai kiekvienas departamentėlis, kurį norime reformuoti, staiga tampa labai skausmingas, artimas ir savas. Tuojau ima atsirasti visokie lobistiniai pasiūlymai, kad tik reforma nejudėtų į priekį“, - skundėsi premjeras.

Daug neįgyvendinamų pažadų

TSPMI vadovas Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad prieš metus atėjusi dirbti Vyriausybė žadėjo daugybę „neblogų dalykų“, tačiau per šiuos dvyliką mėnesių ne kažin ką pasiekė.

Vykdant Saulėlydžio programą panaikintos vos kelios neefektyvios institucijos, įgyvendintas Vyriausybės kanceliarijos pertvarkymas į Ministro pirmininko tarnybą, pasirengta departamentų ir žinybų prie Vyriausybės perdavimui ministerijoms, dedamas teisinis pagrindas nuo kitų metų liepos atsisakyti apskričių viršininkų administracijų.

Šie žingsniai ekspertų sveikinti. Tačiau stebėtasi, kodėl padaryta tiek nedaug, kodėl susiduriama su neįveikiamomis kliūtimis padaryti kur kas daugiau. „Vyriausybės įstaigų perdavimas ministerijoms, sumažinant etatus, ir Vyriausybės kanceliarijos pertvarka. Daugiau niekam dėmesio neskirta“, - apgailestavo viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Pasak jo, tai reiškia, kad pagrindinis dėmesys buvo „skiriamas tik vienai iš mažiausiai šešių reikšmingų valstybės valdymo reformos sričių – tik institucinės sąrangos reformai“. Kitos svarbios sritys esą pamirštos arba nepaliestos.

Sukėlė abejonių taktika ir strategija

„Noriu priminti, kad dalis mūsų parengtų įstatymų guli Seime ir laukia priėmimo. Yra net 12 įstatymų paketų“, - atkreipė dėmesį Saulėlydžio komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Valentinas Milaknis. 

Komisijos narė, Laisvosios rinkos instituto direktorė Rūta Vainienė sutiko, kad daugybė pasiūlymų dėl valdymo reformų stringa įvairiose institucijose, taip pat Seime: „Dalis pasiūlymų užstringa teisės projektus rengiančiose institucijose – labai ilgai trunka jų parengimas ir derinimas, dar ir reikia prižiūrėti, ar tikrai toks projektas parengtas, koks pasiūlytas komisijoje. O kai tas projektas nueina į Seimą, tai išvis... Net nenuėjus reformos projektui, vos gimus kokiai nors pertvarkos idėjai parlamente jau randasi pasiūlymai, įstatymų projektai, kaip išlaikyti tą sistemą tokią, kokia ji yra. Tai labai apsunkina darbą“.

Daliai ekspertų kilo abejonių, ar einama teisinga linkme vykdant institucijų reformą. „Krizė – didelė galimybė reformai, bet yra ir pavojų. Pavyzdžiui, vienakryptė orientacija į išlaidų mažinimą gali sumenkinti viešųjų paslaugų kokybę“, - įsitikinęs K.Maniokas. Anot jo, pertvarkius Vyriausybės kanceliariją bus pasiektas gana abejotinas rezultatas – susilpnės Vyriausybės centras ir sustiprės ministerijos. Begalinis decentralizavimas, pasak eksperto, nėra gera išeitis.

Tikisi pasirengti kitoms krizėms

ESTEP valdybos narys Darius Žeruolis mano, kad visuomenė gali greitai pavargti nuo taip smarkiai užsitęsusios kovos su biurokratijos hidra. „Dėl to ateityje ši kova ir jos metu keliami tikslai netgi gali būti tiesiog kvestionuojami“, - įspėjo jis.

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis sakė, kad Lietuvoje yra keliolika kartų daugiau institucijų, nei vos dvigubai mažesnėje Estijoje. Todėl esą būtina siekti, kad institucijų būtų mažiau. Eksperto nuomone, ypač didelė problema – aukštesniojo rango valstybės tarnyba, kuri nėra pakankamai profesionali, todėl reformos dažnai stringa jau jos lygmenyje.

A.Kubilius pareiškė tikįs, kad per ateinančius trejus metus, iki kitų Seimo rinkimų, pavyks įgyvendinti didžiąją dalį biurokratijos saulėlydžio programos. „Duok Dieve, per tuos metus mums pavyktų įgyvendinti bent tiek reformų, kad valdymo sistema netaptų našta ir problema per kitas dideles ar mažas krizes“, - sakė premjeras.


Šiame straipsnyje: kublius

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių