- Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.
Pristatydami naujausius mokslo ir studijų būklės duomenis, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertai išskiria kelias tendencijas – Lietuva išsiskiria ne tik pagal studijuojančiųjų amžių, bet ir didžiausia studentų iki 29 metų dalimi, tuo metu Estijoje gerokai daugiau vyresnių studentų
„Lietuviai nėra linkę mokytis visą gyvenimą. Iš esmės jie supranta aukštąjį mokslą kaip labai svarbų jų karjerai, jie įstoja po mokyklos baigimo ir vėliau negrįžta, tai tą rodo mokymosi visą gyvenimą rodiklis, pavyzdžiui, studentų, kuriems virš 30 m. Estijoje yra du kartus daugiau, nei Lietuvoje“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas Tadas Juknevičius.
„Yra perviršis aukštojo mokslo laipsnį turinčių žmonių. Kai tu darbiniesi, kad ir valstybės tarnybą ar kitur, ir prašo dažniausiai universitetinio, net ne koleginio aukštojo, čia lygiai tas pats su valstybės tarnyba, iš kolegijos tu, deja, į A lygio kategoriją negali pretenduoti, tai tik skatina žmones rinktis ne kolegijas, o universitetus“, – aiškina Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
„Jei dalis visuomenės ateitų ne diplomo, o žinių, situacija pasikeistų, o šiandien aukštojo mokslo sistema orientuota į kiekybinius, ne į kokybinius rodiklius“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Lietuvoje du trečdaliai 30–34 metų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą ir pagal tai pirmaujame Europoje, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje tik per 40 proc. gyventojų turi universitetinį išsilavinimą. Kita tendencija – dar studijuodami dirba daugiau nei pusė kolegijų bakalaurų ir beveik du trečdaliai universiteto, o ėmęsi magistro studijų dirba 75 proc. studentų. Tai lemia studentų pasiekimus – dirbančiųjų jie prastesni.
Beje, nors Lietuvoje doktorantų beveik tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, jų pasiekimai tarptautinėje arenoje menki.
„Turime tikrai daugiau tyrėjų, bet pagal publikacijas, tenkančias vienam tyrėjui, pagal tarptautiškumą, įvairius rodiklius atsiliekame nuo Estijos, ir latviai tikrai didelį progresą daro, matome tikrai spartesnį augimą nei Lietuvoje“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas T. Juknevičius.
„Mums yra gerai, kaip yra, rašome į savo žurnalus, doktorantų stažuočių turime mažai, kad juos išleistumėme, dar mažiau pasikviečiame pas save, nes negalime mokėti pakankamų algų ir tai sudaro tokį vakuumą, kur mes žaidžiame savo sultyse ir sakome, kad mūsų ES projektų laimėjimų procentas vienas prasčiausių, inovacijų švieslentėje – vieni blogiausių, o kaip kitaip bus, jei mes patys sau gražūs, ir tiek“, – situaciją nušviečia Studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas.
Toks, Lietuvos studijų žinovų teigimu, uždarumas lemia, kad vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų. Tai lemia, kad esame Europos Sąjungos statistinės lentelės apačioje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...