- Eglė Jurevičiūtė, Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kovo pradžios gydytojai vaistų receptus privalo išrašyti elektroniniu būdu, tačiau ši naujovė uostamiesčio vaistinėse vis dar kelia sumaištį. Nors e. sveikatos sistemos projektas jau pareikalavo dešimčių milijonų ir už tokią sumą, regis, turėtų veikti nepriekaištingai, gyventojų patirtis liudija priešingai.
Dėl gaminamų vaistų – bėdos
Lietuvos vaistinių asociacija lapkričio 22-ąją pranešė, kad tądien vėl neveikė e. sveikata, o vaistininkai žmonėms kurį laiką negalėjo išduoti receptinių vaistų.
Problema buvo išspręsta tą pačią dieną, tačiau pavienių nesusipratimų vis tiek pasitaikė.
Klaipėdietį Rimą A. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) uostamiesčio vaistininkės jau atpažįsta be vargo.
Gerą pusmetį šis pacientas joms – tikras galvos skausmas, nes jis kiekvieną mėnesį pateikia elektroninį receptą gaminamiems vaistams.
O jų išdavimas toli gražu ne visada yra sklandus.
Nuo kovo 1-osios Sveikatos apsaugos ministerijos paliepimu elektroninio recepto paslauga turi naudotis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Būtent tokį receptą Rimo šeimos gydytojas jam ir išrašo.
Tačiau, pasak klaipėdiečio, kaskart elektroninį receptą gavusios vaistininkės sunerimsta.
"Kaip suprantu, jei vaistai nebūtų gaminami specialiu užsakymu ir į sistemą nereikėtų suvesti visų komponentų, darbuotojos taip nesinervintų. Bet dabar kaskart tenka išklausyti ilgą litaniją apie tai, kiek daug vargo joms sukuria mano receptas, ir tik tada jau pradeda ką nors daryti. Tai joms kompiuteriai stringa, tai interneto nėra, tai sistema "užlūžusi". Tiesa, anksčiau elektroninio net nepriimdavo, tekdavo vėl eiti pas gydytoją. Dabar ledai yra šiek tiek pajudėję. Nežinau, ar čia sistema labai gudri, ar vaistininkai iki galo nemoka ja naudotis", – svarstė pašnekovas.
Kamuojasi ir gydytojai
Gydytojams ir pacientams palengvinti gyvenimą turėjusi e. sistema neretai sukuria daugiau problemų, nei jų išsprendžia.
Tai kelia įtampą tarp pacientų ir vaistinių darbuotojų.
Pastarieji dienraščiui ne kartą yra sakę, kad pirmiausia reikėjo apmokyti žmones, kaip naudotis naujove, ir tik vėliau paversti ją prievole.
Vaistininkė Gražina stebėjosi, kodėl nebuvo organizuojami seminarai ar kursai apie tai, kaip veikia ši sudėtinga sistema.
"Vieną kartą pavyksta aptarnauti, kitą kartą – ne. Garantijų nėra. Paprastai tariant, vargas. Ir visose vaistinėse tas pats, ne tik pas mus. Jeigu sugalvoja kokių nors naujovių, reikia apmokyti žmones, kaip jomis naudotis. Yra daug visokių negerų niuansų. Kiek žinau, vargsta ir gydytojai, kurių nemaža dalis – garbaus amžiaus. Neapsikentę jie išeina iš darbo, nes nepajėgia pakelti per didelio krūvio", – dėstė vaistininkė.
Aptiko lėšų švaistymą
Nors į e. sveikatos sistemos projektą jau investuota 40 mln. eurų, o iki 2020-ųjų skirta dar 28,25 mln., iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės.
E. receptas sunkiai skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi popieriniai, kadangi tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu.
Maža to, e. sveikatos sistemos kūrimo auditoriai šių metų gegužę nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.
"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartimis skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre, kuris labai daug prisidėjo kuriant e. sveikatos sistemą", – teigiama audito išvadose.
E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005-ųjų. Tai įgyvendinta trimis etapais, paskutiniam buvo panaudojamos ES fondų lėšos.
Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015-aisiais, baigus kūrimo darbus, e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringų nuomonių dėl sistemos kokybės ir saugumo.
Sistemoje – spragos
Daugiau kaip dešimtmetį kuriama e. sveikatos sistema turėjo aprėpti įvairius duomenų registrus, elektroninius pacientų sveikatos įrašus, e. receptų funkcijas, medicininių vaizdų duomenų bazę.
Nors teigiama, jog sistema sparčiai tobulėja, joje dar esti spragų.
Sutrikimų, skiriant e. receptus, užregistruota dar ir šių metų lapkritį.
Sutrikimų, skiriant e. receptus, užregistruota dar ir šių metų lapkritį.
Vis dėlto, Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai vykdančios vedėjo funkcijas Vilmos Telyčėnienės žodžiais, gedimo atvejų pasitaiko itin retai.
O tądien, kai buvo fiksuoti sutrikimai, vyko Gyventojų registro sistemų atnaujino darbai.
Būtent dėl jų vaistinėse įdiegtos sistemos negalėjo identifikuoti pirkėjų tapatybės.
"Gyventojų skundų dėl stringančios sistemos sulaukiame tik pavieniais atvejais. Į kiekvieną jų reaguojame. Susisiekiame su Registrų centru ir ieškome priežasčių. Šiomis dienomis sistema veikia nepriekaištingai. Dar šią savaitę pačiai teko pasinaudoti e. receptu, galiu patikinti, jog įsigyjant vaistų jokių kliūčių nekilo", – tikino pašnekovė.
Diegia "užrakinimo" funkciją
Tobulinant elektroninių receptų sistemą, nuo šių metų lapkričio 14-osios Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu buvo atliekami e. recepto posistemės plėtros darbai.
Nuo šiol kompensuojamųjų vaistų e. receptuose bus automatiškai nurodomas apsilankymo identifikavimo numeris.
Siekiant išvengti klaidų tolesniame vaistų kompensavimo procese jau išduotiems vaistams, gydytojai nebegalės keisti išrašytų e. receptų po vaistų išdavimo.
Pokyčiai numatomi ir užtikrinant tinkamą e. receptų panaudojimą, įdiegiant juose "užrakinimo" funkciją.
Esą šis sprendimas užtikrins, kad pagal vieną e. receptą gyventojai negalėtų įsigyti vaistų keliose vaistinėse.
Taip pat e. recepte bus nurodoma, iki kokios datos pacientai turi suvartoti parduodamus vaistus bei visa medikamentų skyrimo istorija.
Įdiegta ir daugiau preparatų išdavimo procesą ir žmonių aptarnavimą padėsiančių gerinti funkcijų.
Pasieksime pasaulinį lygį?
Anot V.Telyčėnienės, e. paslaugos sparčiai žengia į priekį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...