E. Masiulis: liberalai pasisako už gėjų partnerystės įteisinimą

Liberalų sąjūdžio atstovai, surengę diskusiją dėl partnerystės instituto įteisinimo, siūlo leisti partnerystę įforminti ir tos pačios lyties asmenims.

„Mes neskirstome žmonių į lytis ir mes kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažindami visokias partnerystės formas. Mes neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla“, - trečiadienį per diskusiją Seime sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Socialdemokratei Marijai Aušrinei Pavilionienei paklausus, ar liberalai pritaria partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimui, diskusiją inicijavusi Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė atsakė teigiamai.

„Mes visada pasisakėme už žmogaus teisių universalumo principą. Jei sakome, kad vienai grupei kokios nors teisės turi būti apribojamos, tam turi būti rimti argumentai. Šiuo atveju nematau priežasčių, kodėl teisė į partnerystę kuriai nors grupei galėtų būti apribota. Todėl reikia kalbėti apie partnerystės institutą kaip tokį, kurį galėtų pasirinkti tiek heteroseksualūs, tiek homoseksualūs asmenys“, - sakė D.Kuodytė.

Po diskusijos Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Seimo valdybą prašydami sudaryti darbo grupę, kuri pasiūlytų „tinkamą teisinį reglamentavimą dėl Partnerystės instituto steigimo Lietuvoje“.  Kreipimesi liberalai pažymi, kad Civiliniame kodekse nuostatos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos yra numatytos nuo 2000-ųjų , tačiau dėl atskiro partnerystę reglamentuojančio įstatymo nebuvimo jos neveikia.

Renginyje pranešimą skaitęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Mizaras atkreipė dėmesį, jog įstatymuose kartu gyvenantys asmenys apibūdinami skirtingomis sąvokomis.

„Dabar Lietuvos teisinėje sistemoje vyrauja chaosas. Skirtinguose įstatymuose vartojamos sąvokos “sutuoktiniai„, “sugyventiniai„, “partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę„, ir “asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis„. Nors registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia“, - kalbėjo V.Mizaras.

Taip pat jis pažymėjo, kad tais atvejais, kai valstybė numato tam tikras pareigas savo piliečiams, ji plačiau traktuoja ir įvardija kelias šeimos santykių formas, tačiau kalbant apie žmonių teises ir garantijas liečiančius įstatymus dominuoja vienintelė šeimos forma - sutuoktiniai.

V.Mizaras pasisakė už tai, kad būtų įstatymais reglamentuota ir partnerystė, ir kohabitacija, kai bendro gyvenimo faktas lemtų teisines pasekmes kaip partnerystėje. Profesorius siūlė leisti partnerystę registruoti ir homoseksualioms poroms, sakydamas, jog tai būtų „artima alternatyva santuokai“.

„Turi būti sureguliuota kohabitacija, tai yra faktiniai santykiai neregistruojant partnerystės, tačiau pragyvenus, tarkim, ilgiau nei metus ar dvejus, tai šeimai savaime pagal įstatymą turėtų pradėti galioti normos, reguliuojančios tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius, pagarbą, lojalumą tarpusavio santykių, taip pat išlaikymą. Taip pat turėtų atsirasti galimybės paveldėti pagal įstatymą šeimos faktinį gyvenimą gyvenantiems asmenims, šie kohabitacijos santykiai neregistruojant partnerystės turėtų būti taikomi tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims“, - kalbėjo V.Mizaras.

„Lietuva turi sureguliuoti partnerystę tos pačios lyties asmenims, taip pat sureguliuojant asmeninius neturtinius santykius, turtinius santykius, paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Registruotą partnerystę aš rekomenduoju tos pačios lyties asmenims, dėl to, kad tai būtų labai artima alternatyva santuokai, nes santuoka tarp tos pačios lyties asmenų Lietuvoje, matyt, kiekvienam aišku, tai tikrai apie tai nebus net svarstoma“, - pasisakė teisininkas.

Praėjusios kadencijos Seime buvo įregistruoti keli projektai dėl partnerystės įteisinimo, tačiau parlamentui plenarinių posėdžių salėje jie nebuvo pateikti. Socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilionienės registruotą projektą, kuriuo siūlyta įteisinti homoseksualių porų partnerystę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos buvo numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo atgijo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad šeima gali būti sudaroma ne tik santuokos pagrindu. Tuomet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai.

Nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad santuokos institutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Tačiau tuo pačiu teismas paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Prieš porą metų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, jog vyro ir moters partnerystės įteisinimui pritaria apie 70 proc. Lietuvos gyventojų.o homoseksualų partnerystei - 4 proc. Lietuvos gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Protas-garbė-sąžinė

Protas-garbė-sąžinė portretas
Kas leidžia taip kalbėti? Ar galima valstybiniam tarnautojui šitaip pagalvoti?

niekada

niekada portretas
nebebalsuosiu už liberalus, NIEKADA

Danas

Danas portretas
Aš suprantu, kad reikia išsiskirti politinėje arenoje, bet jau čia visiškai nusivažiavo Masiulis.
VISI KOMENTARAI 56
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių