D.Valys nemato teisinio pagrindo atleisti D.Raulušaitį (papildyta)

Generalinis prokuroras Darius Valys teigia gerbiantis Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, tačiau sako nematantis teisinio pagrindo atleisti pavaduotoją Darių Raulušaitį.

„Aš gerbiu ir vertinu Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, tačiau nematau juridinio pagrindo atleisti pavaduotoją D.Raulušaitį“, - atsakydamas į BNS klausimus antradienį teigė D.Valys.
Jis taip pat sakė pasitikįs savo pavaduotoju.

Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis Antikorupcijos komisijos išvadose kaltinamas deramai neatlikęs savo pareigų ir sudaręs sąlygas paskleisti informaciją apie planuojamus svarbius valstybės institucijų veiksmus. Be to, konstatuojama, jog jis nenusišalino nuo šios bylos kuravimo ir nedeklaravo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys eina aukštas pareigas bendrovėje „Lietuvos rytas“. A.Budrys yra dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, vienas akcininkų.

Išvadose teigiama, kad nenusišalindamas D.Raulušaitis galėjo pažeisti nepriekaištingos reputacijos pareigūno vardą, todėl komisija siūlo generaliniam prokurorui teikti prezidentei savo pavaduotojo atstatydinimą. Komisija taip pat prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

D.Valys atsakydamas į BNS klausimus teigė, jog jam buvo žinoma apie pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšius su vienu „Lietuvos ryto“ vadovų A.Budriu, tačiau tai nesukėlė abejonių dėl galimo pavaduotojo nešališkumo.

„Spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jį organizuoti buvo pavesta Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams, o D.Raulušaičiui buvo pavesta sukoordinuoti institucijų veiksmus dar iki tyrimo pradžios. Apie D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšius su vienu iš “Lietuvos rytas„ vadovų A.Budriu man buvo žinoma. Abejonių dėl D.Raulušaičio nešališkumo man nekilo, nes tyrimas nebuvo susijęs su “Lietuvos rytu„. D.Raulušaičiui nebuvo pavedama daryti jokių sprendimų dėl šios bendrovės ir jis tokių sprendimų nedarė“, - BNS teigė D.Valys.

Klausiamas, kodėl „Snoro“ bylą buvo pavesta kuruoti D.Raulušaičiui, nors, anot Antikorupcijos komisijos narių, tai buvo kito tuometinio generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros kuruojama sritis, D.Valys aiškino, jog tai padaryta atsižvelgiant į bylos svarbą ir sudėtingumą.

„Atsižvelgiant į šio tyrimo svarbą, numatomą sudėtingumą ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl korupcinių nusikaltimų (piktnaudžiavimo tarnyba) jį organizuoti pagal nustatytą kompetenciją buvo pavesta Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui, kurį kuruoja pavaduotojas D.Raulušaitis“, - nurodė D.Valys.

Prokuratūros vadovas teigė, jog buvęs jo pavaduotojas A.Nevera jam nebuvo išsakęs įtarimų, kad D.Raulušaitis galėjo atskleisti informaciją apie planuojamą operaciją prieš banką „Snoras“.

„Buvęs pavaduotojas A.Nevera man neišsakė įtarimų, kad kitas pavaduotojas D.Raulušaitis galėjo žurnalistams atskleisti informaciją apie planuojamą operaciją prieš banką “Snoras„. Kad esama tokių prielaidų sužinojau VSD atliekamo tyrimo metu. Šios abejonės minėto tyrimo metu buvo visapusiškai ištirtos“, - paaiškino generalinis prokuroras.

D.Valio tikinimu, buvusio jo pavaduotojo A.Neveros atsistatydinimas nesusijęs su „Snoro“ byla.
„Buvęs pavaduotojas A.Nevera iš pareigų atsistatydino savo noru, kiek man žinoma, siekdamas apsaugoti prokuratūrą nuo jai metamo šešėlio dėl paskolos iš privataus asmens. Su banko “Snoras„ byla šis atsistatydinimas, mano žiniomis, niekaip nesusijęs“, - teigė D.Valys.

Antikorupcijos komisijos išvadose fiksuojamas buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo A.Neveros liudijimas, kad tą pačią dieną, kai pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ rašinys, jis iš FNTT gavo informaciją „apie prielaidas, kad informaciją galimai nutekino generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, o galimas tokio poelgio motyvas - D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu“.

„Atsižvelgiant į klausimo svarbą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino prezidentės patarėją Joną Markevičių, tačiau adekvačios ir įstatymo reikalaujamos reakcijos į tai nebuvo“, - rašoma išvadose.
Komisijos nariai vėliau prisipažino nežinantys, ar minėta informacija buvo pateikta tik žodžiu, ar ir raštu. Pasak konservatorės Aurelijos Stancikienės, A.Nevera su gautais duomenimis nesikreipė į savo vadovą D.Valį, nes esą įvertino D.Raulušaičio svorį prokuratūroje.

Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose teigiama, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis neįslaptino medžiagos apie banką „Snoras“. Komisija nurodo buvusi informuota, kad D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko pateikti Generalinei prokuratūrai medžiagą dėl banko „Snoras“ neįslaptinant jos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, nes esą tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.
Paklaustas, ar pritaria pavaldinio sprendimui neįslaptinti informacijos, D.Valys BNS teigė, kad galutinį sprendimą dėl informacijos neįslaptinimo priėmė Lietuvos bankas.

„Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, informacijai slaptumo žymas suteikia informaciją parengę paslapčių subjektai. Aptariamos informacijos rengėjas buvo Lietuvos bankas, taigi ir galutinis sprendimas dėl informacijos įslaptinimo buvo Lietuvos banko“, - teigiama D.Valio atsakyme BNS.

Lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“. Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoras“.

Tyrimą atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija siūlo į darbą grąžinti atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, reiškia nepasitikėjimą liberalcentristų deleguotu vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu ir ragina iš tarnybos atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei išvadose priekaištauta, kad ji ir jos atstovai duoda konkrečius nurodymus jai tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms.