Duomenų apsaugos įstatymai nebespėja paskui technologijas

Asmens duomenų apsaugos įstatymas nebespėja paskui technologijas, pakeitimus bus siekiama priimti šioje pavasario sesijoje, sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas.

„Duomenų apsauga susijusi su šiuolaikinėmis technologijomis, kurios kinta labai greitai ir teisinė bazė, deja, bet neišvengiamai atsilieka nuo technologijų. Mūsų įstatymas per 20 metų buvo taisytas 20 kartų, tai tik stambesni taisymai, tris kartus buvo parengta nauja redakcija ir mes galvojome, kad kurį laiką to įstatymo nereiks taisyti, bet reikia nedelsiant daryti įstatymo pataisas, galbūt tai pavyks šią pavasario sesiją, nes įstatymas jau atsilieka“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A.Kunčinas.

Pasak jo, ypač pakeitimų reikia skundo tyrimo srityje. „Ypatingai (būtni pakeitimai) skundo tyrimo srityje, kurs mes turime elgtis tiksliai pagal procedūras, ir turime dėl mažareikšmio skundo sugaišti tiek pat laiko kaip ir dėl rimto skundo“, – ketvirtadienį minimos Europos duomenų apsaugos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Kunčinas.

„Niekada negalima pamiršti, kad privatumas, šia prasme duomenų apsauga, yra prigimtinė žmogaus savybė, ji yra būtina, ir kokios bebūtų technologijos, kokios naujovės, žmogus vis tiek kažkur, kažkokia kamputyje tikėsis privatumo ir mūsų pareiga užtikrinti, kad privatumo sąlygos būtų sudaromos“, – pabrėžė įstaigos vadovas.

Jis taip pat ragino ir pačius žmonės saugoti savo asmeninius duomenis, nesidalinti jais spontaniškai. VDAI direktorius pasakojo atvejį, kai vyras socialiniuose tinkluose viešai išplatino savo tik prieš pusvalandį gimusios naujagimės nuotrauką ir kėlė klausimą, ar po dvidešimties metų jau suaugusi mergina bus patenkinta, kad internete buvo paviešinta tokia jos fotografija.

Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas sakė, kad naujai duomenų apsaugos klausimai iškyla pabėgėlių krizės kontekste, taip pat siekiant užkirsti kelią terorizmui, ir čia neišvengiamas glaudesnis institucijų, disponuojančių konfidenciala informacija, bendradarbiavimas, ir būtina užtikrinti, kad keičiantis šiais duomenimis būtų užtikrinama ir jų apsauga.

„Viena iš priemonių, krypčių kovoti su galimu terorizmu yra glaudus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, policijos, žvalgybos ir kitų, tačiau joms bendradarbiauti kaip tik sunku, nes daugelis jų turi konfidencialią informaciją. Akivaizdu, kad pabėgėlių krizė, taip pat nusikalstamumo ir terorizmo problemos nebus išspręstos be glaudesnio policijos ir kitų atitinkamų žinybų bendradarbiavimo“, – kalbėjo komiteto vadovas.