Du transplantacijos centrus jungs į vieną?

Po vadinamojo kepenų transplantacijos skandalo neatmetama galimybė du Lietuvoje veikiančius transplantacijos centrus jungti į vieną.

Mato „nesveiką konkurenciją“

„Tikėtina, kad pastarosios problemos kilo dėl nepakankamos koordinacijos, nepakankamo susišnekėjimo, netgi savotiškos konkurencijos tarp skirtingų transplantacijos centrų. Galbūt tokioje nedidelėje Lietuvoje, kai sudėtinga susikalbėti ir laikytis tam tikros nustatytos griežtos tvarkos, kaip turi būti elgiamasi tokiose situacijose, galima būtų mastyti apie tai, ar reikia šaliai dviejų tokių centrų“, - antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, dalyvavusi portalo diena.lt surengtoje diskusijoje sveikatos apsaugos klausimais.

Šiuo metu Lietuvoje yra du transplantacijos centrai. Vienas veikia Vilniuje, kitas – Kaune.

„Šiaip jau, šiek tiek matome tam tikros nesveikos konkurencijos tarp dviejų transplantacijos centrų. Būtent todėl, jeigu toliau vyktų ginčai ir tęstųsi nesusipratimai transplantacijos srityje, ir yra svarstytinas klausimas dėl vieno stipraus centro kūrimo su stipria baze ir pakankamais žmogiškaisiais ištekliais“, - kalbėjo viceministrė.

Niekas nebus baudžiamas

Viceministrė patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gavo incidentą Kaune tyrusios komisijos išvados. Nors komisija konstatavo, kad kepenų persodinimo operacija Kauno klinikose buvo atlikta šiurkščiai pažeidžiant tvarką, nepasiūlyta nieko bausti.

„Komisija pateikė išvadas. Trumpai jas apibendrinant, Kauno klinikos pažeidė tam tikras procedūras. Yra fiksuoti aiškūs procedūriniai pažeidimai“, - teigė N.Ribokienė.

Anot jos, Lietuvoje galioja pakankamai aiški transplantacijos procedūra, „bet ji šiuo atveju buvo pažeista“.

„Klinikos pirmiausia pažeidė reglamentuotas tvarkas, o paskui pasiūlė tą tvarką pakeisti. Bet tie siūlymai neturi racionalaus pagrindo, nes transplantacijoje yra labai svarbu aiškiai ir tiksliai vykdyti visų procesų koordinaciją“, - tikino viceministrė.

Bet ji pabrėžė, kad komisijos narių nuomonės išsiskyrė, diskutuojant, kas kaltas dėl padarytų pažeidimų: „Komisija pateikė nesuderintas išvadas. Nors procedūriniai pažeidimai fiksuoti, bet nėra kažkokių aiškių kaltininkų įvardinimo. Šis klausimas, kadangi išsiskyrė komisijos narių nuomonės, bus trečiadienį įtrauktas į Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkę. Čia bus dar papildomai gilinamasi į iškilusią problemą.“

„Tačiau iš to, kokią medžiagą šiandien gavo ministerija, neturime jokio pagrindo skirti kam nors nuobaudą“, - pastebėjo N. Ribokienė.

Tačiau, pasak jos, jeigu bus nustatyti konkretūs kaltininkai dėl incidento, Transplantacijos biuras turės galimybę juos nubausti. „Jeigu būtų nustatyti aiškūs pažeidimai, būtų sunku nesutikti su paskirtomis bausmėmis. Tačiau, kaip matome, nuomonės yra visiškai priešingos – Transplantacijos biuras sako, kad pažeidimai aiškūs, bet įstaigos ir ekspertai su tuo nesutinka“, - kalbėjo viceministrė.

Pateikė kelis siūlymus

Tarpžinybinė komisija pateikė kelis siūlymus. Vienas jų – Kauno klinikoms aiškiau reglamentuoti transplantacijos procesus savo įstaigoje, kitas – Transplantacijos biurui koordinuojant transplantacijos procesus įrašinėti telefoninius pokalbius, nes komisija, tikrindama pažeidimus, neturėjo galimybės patikrinti tų pokalbių išklotinių.

„Dar vienas gimęs pasiūlymas – kadangi išryškėjo komisijoje nesutarimai, pasitelkti tarptautinius ekspertus toliau aiškintis šį ginčą“, - sakė viceministrė.

SAM sutinka, kad turi būti tobulinama transplantacijos tvarka Kauno klinikose bei įrašomi telefoniniai pokalbiai, bet nemano, jog turėtų būti kviečiami tarptautiniai ekspertai tolimesniam incidento tyrimui. „Manau, kad esant tokio lygio procedūriniam pažeidimui tarptautinių ekspertų kvietimas būtų neadekvatus žingsnis“, - teigė N. Ribokienė.

Toje pat diskusijoje dalyvavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas incidentą Kaune pavadino „apgailėtinu atveju, nes pirmiausia nukentėjo pacientas, kuris laukė pagalbos“. „Be to, šis atvejis metė šešėlį ant visos sveikatos apsaugos sistemos“, - sakė politikas.

Tyrė speciali komisija

Speciali komisija nustatė, kad būta dviejų šiurkščių pažeidimų. „Pirmiausia, pažeista recipiento – donoro parinkimo tvarka. Kitas nustatytasis pažeidimas - eksplantacija (organų paėmimas) Kauno klinikose pradėta, nesulaukus donoro ištyrimo“, - antradienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras.

Bet, pasak N. Ribokienės, „specialistai, ekspertai nesutinka su tokiomis išvadomis“.

Komisijai atlikus dokumentų tyrimą taip pat paaiškėjo, kad donorystės ir transplantacijos procese yra pažeidimų. Kai kurie jų padaryti dėl trūkstamų tvarkų, atsakomybės paskirstymo.

Incidentą Kauno klinikose tyrė speciali komisija, sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų specialistų.

Eilėje laukė ligonė Santariškėse

Tyrimas dėl kepenų transplantacijos atlikimo galbūt pažeidžiant recipiento parinkimo eilę pradėtas, kai rugsėjo 11 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei.

LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas tuomet aiškino, kad jų gydymo įstaigoje atsiradus donorui skubiai operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant. Jis apgailestavo, kad dėl susidariusios skubios situacijos nespėta laiku užpildyti dokumentų.

L. Kupčinskas pripažino, kad Kauno medikai prieš operaciją žinojo, jog Nacionalinis transplantacijos biuras jiems nedavė leidimo persodinimui.

Kauno medikai tvirtino, kad jų pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo, kartą jai jau buvo suteikta pirmumo eilė dėl kepenų persodinimo, bet tuomet paaiškėjo, jog šie organai netinkami transplantuoti. Todėl esą ir nuspręsta skubiai operuoti.

Tuo metu Santariškių klinikų medikai transplantacijai rengė savo pacientę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

md

md portretas
Pirma ministerija liepia sudaryti komisiją, kuri iš principo nieko padaryti negali, po to aiškina, kad komisija blogai dirbo. O kaip ji gali dirbti, jei pagal taisykles tyrimą turi atlikti biuras, o komisijoje biuro skirtų asmenų mažuma, bet pilna suinteresuotų asmenų kurie niekada nesutars.

nuomonė

nuomonė portretas
Mano muomone,racionaliausia -panaikinti Nacionalinį transpalntacijos biurą,kuris,ko gero ,nesusitvarko su jam patikėtom užduotim. O transplantacijos centrų reikėtų ne dviejų ,bet trijų-dar vieno Klaipėdoje. Danijoje,kur gyvena apie 4 milijonus gyventojų,yra 4 tramsplantacijos cemntrai.

pž portretas
manyčiau,kad geriau būtų panaikinti nacionalinį transplantacijos biurą, kuris nežinia ką veikia.O gal padarykime vieną ligoninę,vieną transplantacijos biurą,vieną skubios pagalbos centrą,vieną Maksimą Žodžiu visko po vieną,nes ir Lietuva yra viena.Ir viskas,kad būtų VILNIUJE.....Valio VILNIUI........
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių