D.Raulušaitis kol kas neketina trauktis iš pareigų

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, teigia kol kas neketinantis trauktis iš pareigų dėl jam nepalankių Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadų.

Tačiau prokuroras pažymėjo, jog neliktų šiose pareigose jei raginimų trauktis sulauktų iš jį paskyrusių valstybės pareigūnų. Jis taip pat pabrėžė, jog niekam neperdavė jokios informacijos dėl „Snoro“ banko .

„Atsistatydinti neketinu, kadangi nesijaučiu padaręs nieko, dėl ko negalėčiau toliau tęsti savo tarnybos, tačiau jeigu šių išvadų ar bet kokiu kitu pagrindu mane skyrę ir teikę pareigūnai pareikš man nepasitikėjimą, aš atsistatydinsiu tuoj pat“, - penktadienį Generalinėje prokuratūroje žurnalistams sakė D.Raulušaitis.
Generalinio prokuroro pavaduotojus septynerių metų kadencijai skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Generalinis prokuroras Darius Valys komisijos išvadų nekomentuoja, kol nėra su jomis išsamiai susipažinęs, BNS pranešė Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių tarnybos vadovė Rūta Dirsienė.
Paklaustas, kodėl siūlė neįslaptinti informacijos, kurią dėl „Snoro“ banko gruodį jam pateikė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, prokuroras pažymėjo, kad „tai buvo padaryta grynai procesiniais sumetimais“.

„Kadangi įslaptintos informacijos pagrindu jokie tyrimai negali būti pradedami ir jokie tyrimo veiksmai atliekami. Buvo paaiškinta, jeigu ta informacija bus pateikta su kažkokiomis slaptumo žymomis ir prokurorai įvertinę ją nuspręs, kad dėl jos reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, vėl reikėtų kreiptis atgal į Lietuvos banką ir prašyti ją išslaptinti. Tokiu būdu būtų prarastas laikas. Taigi buvo bendrai priimtas sprendimas, kad geriau tą informaciją teikti be slaptumo žymų“, - aiškino D.Raulušaitis.

„Kita vertus, buvo aiškiai ir kategoriškai sutarta, kad kokias slaptumo žymas ta informacija turės ar neturės, su ja bus elgiamasi absoliučiai konfidencialiai, lyg ji turėtų pačią aukščiausią slaptumo žymą. Tas pranešimas buvo atgabentas specialiai banko darbuotojo ir perduotas į rankas prokurorui. Registracijos irgi buvo sutvarkytos taip, kad niekaip ta informacija nepasklistų ir nenutekėtų“, - pasakojo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak D.Raulušaičio, buvę labai keista girdėti buvusio kolegos, generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros teiginius, esą jis pranešęs Prezidentūrai apie galimą duomenų nutekėjimą iš D.Raulušaičio.
„Atvirai tariant, aš netgi abejoju, kad jis taip galėjo kalbėti, kadangi man visiškai neįtikėtina, kad tokio rango pareigūnas ir tokio lygio teisininkas, gavęs informaciją apie galbūt padarytą nusikaltimą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pradėti tyrimai ar bent jau tos informacijos neperdavė generaliniam prokurorui“, - sakė D.Raulušaitis.

Antikorupcijos komisija, tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimą, rekomendavo D.Raulušaitį atleisti iš pareigų.

Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis komisijos išvadose kaltinamas deramai neatlikęs savo pareigų ir sudaręs sąlygas paskleisti informaciją apie planuojamus svarbius valstybės institucijų veiksmus. Be to, konstatuojama, jog jis nenusišalino nuo šios bylos kuravimo ir nedeklaravo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys eina aukštas pareigas bendrovėje „Lietuvos rytas“. A.Budrys yra dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, vienas akcininkų.

Išvadose teigiama, kad nenusišalindamas D.Raulušaitis galėjo pažeisti nepriekaištingos reputacijos pareigūno vardą, todėl komisija siūlo generaliniam prokurorui teikti prezidentei savo pavaduotojo atstatydinimą. Komisija taip pat prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

D.Raulušaitis teigė, kad įstatymai nereikalauja deklaruoti tokių giminystės ryšių ir pažymėjo, kad jo profesinė veikla nėra susijusi su dienraščiu „Lietuvos rytas“.

Išvadose fiksuojama ir buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros liudijimas, kad tą pačią dieną, kai pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ rašinys, jis iš FNTT gavo informaciją „apie prielaidas, kad informaciją galimai nutekino generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, o galimas tokio poelgio motyvas - D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu“.

„Atsižvelgiant į klausimo svarbą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino prezidentės patarėją Joną Markevičių, tačiau adekvačios ir įstatymo reikalaujamos reakcijos į tai nebuvo“, - rašoma išvadose.
Komisijos nariai vėliau prisipažino nežinantys, ar minėta informacija buvo pateikti tik žodžiu, ar ir raštu. Pasak konservatorės Aurelijos Stancikienės, A.Nevera su gautais duomenimis nesikreipė į savo vadovą D.Valį, nes esą įvertino D.Raulušaičio svorį prokuratūroje.

Komisija dar tvirtina, kad FNTT tiriamos bylos iš esmės buvo Baudžiamojo persekiojimo departamento žinioje, todėl byla dėl „Snoro“ neturėjo atitekti generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žiniai. Dėl to komisija prašo generalinio prokuroro paaiškinimo.