- LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasiūlymas drausti prekybą „istoriją klastojančiomis“ prekėmis labai primena Rusijos tradicijas, kai bandoma sutramdyti istorijos klastotojus ir turėti vieną teisingą istoriją. Taip LRT RADIJUI sako istorikas Bernardas Gailius.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis. Anot jo, Rusijos situacija rodo, kad toks abstraktus draudimų formulavimas suteikia galimybę valdžiai teisingumą taikyti pasirinktinai.
Apie draudimus reikia diskutuoti ir jų atsisakyti
Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, advokato Vytauto Mizaro, Ūkio ministerijos intencijos tarsi teisingos, tačiau siūlomame įstatymo projekte pateikiamos nuostatos per daug skirtingos. Kaip teigia advokatas, būtina nepamiršti teisinių konstantų: kiekviena teisė gali būti ribojama įstatymais, tačiau turi būti siekiama teisėtų tikslų ir siūlomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.
„Štai čia, bent jau mano vertinimu, ir yra didžiausia problema dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurias siūloma įtvirtinti kaip ribojančias tam tikras teises. Ką aš turiu omenyje? Ir dabar atskiruose įstatymuose galime rasti tam tikrų ribojimų, susijusių su karo kurstymu, karo propagandos skleidimu arba prievarta“, – atkreipia dėmesį V. Mizaras.
Jo aiškinimu, jau dabar įstatymais draudžiama raginti prievarta keisti teisėtą valdžią, skleisti panieką, patyčias dėl įvairių diskriminuojančių pagrindų: „Šiame projekte mes matome tokių, sakyčiau, iki šiol nebuvusių draudimų, ribojimų, dėl kurių, man atrodo, tikrai turėtų būti daug diskutuojama ir jų atsisakoma. Tai būtent formuluotės, kad draudžiamos prekės, kuriomis iškraipomi istoriniai faktai ir taip menkinama Lietuvos istorija. Taip pat, tarkime, gali būti diskutuojama ir dėl kai kurių kitų formuluočių, pavyzdžiui, pasisakymai prieš teisėtą politinę valdžią.“
Teisininkas pateikia pavyzdį – priėmus įstatymą būtų uždrausta, pavyzdžiui, įrašyti ir laikmenose platinti kieno nors pasisakymą raginantį perrinkti Seimą. V. Mizaro teigimu, toks draudimas ne tik pažeistų Lietuvos Konstituciją, bet ir Europos žmogaus teisių konvenciją.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š. Liekis taip pat tvirtina, kad siūloma pataisa prieštarauja teisės aktams, įneštų smulkmeniško reguliavimo ir tiesiog prieštarautų sveikam protui.
Š. Liekis pateikia pavyzdį – jei gaminami vaikams skirti kareivėliai, tai, remiantis siūloma pataisa, jie galėtų būti traktuojami kaip netinkama prekė: „Iki tokio absurdo galėtume privesti bet kurią situaciją ir praktiškai preventyviai drausti daugybę dalykų, kurių net nereikėtų drausti.“
Ragina priimti kuo konkretesnius apribojimus
Vertindamas tai, kad įstatymo projektas itin aptakus, V. Mizaras atkreipia dėmesį, kad įstatymo aptakumas galėjo būti viena iš iniciatorių intencijų. Pats ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat anksčiau aiškino, kad aptakios formuluotės pasirinktos galvojant apie ateitį – šiuo metu pernelyg sunku atspėti, kokios dezinformacijos ar propagandos skleidimo priemonės gali būti panaudotos.
Vis dėlto V. Mizaras tokį sprendimą kritikuoja. Kaip teigia teisininkas, priimant teisių ribojimus ar draudimus kaip tik reikėtų labai konkrečių formuluočių, kad kiekvienas visuomenės narys, verslo atstovas galėtų tinkamai suvokti draudimo esmę.
Tikrai nesiūlyčiau uždrausti Rūtos Vanagaitės knygų ir tam naudoti valstybės resursų. Mano supratimu, gana sveika reakcija įvyko pačioje visuomenėje, kai galų gale kita knyga buvo taip ir neišleista.
„Kiekvienas draudimas apriboja tam tikrą ūkinės veiklos laisvę, asmens laisvę. Dėl to reikalaujama, kad draudimai, ribojimai, būtų kiek įmanoma konkretesni. Jeigu norima uždrausti prekiauti sovietinės ar nacistinės simbolikos ženklais, tai ir parašykime. Jeigu norime drausti prekiauti žaliaisiais kareivėliais, kurie asocijuojami su Krymo aneksija, tada tai ir įrašykime, konkretinkime“, – sako V. Mizaras.
Jo teigimu, būtent abstraktūs draudimai lems absurdiškas situacijas ir su protu prasilenkiančius sprendimus, kuriuos minėjo Š. Liekis. Teisininko aiškinimu, taip pat painiavos įneša politikų tvirtinimai, kad ribojimai bus taikomi protingai.
„Pirmiausia, ne politikai taikys normas, o tam tikros kitos institucijos, įskaitant ir teismus. Šiandien niekas negalėtų pasakyti, kaip konkrečioje situacijoje būtų pritaikyta ši tvarka. Problemiškiausia tai, kad visuomenėje nebus teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, kiek tai susiję su konkrečiais jų teisių ir veiklų ribojimais“, – pabrėžia V. Mizaras.
Į draudžiamų prekių sąrašą patektų ir moksliniai žurnalai
Nekonkretumo problemą įžvelgia ir istorikas B. Gailius. Jo tvirtinimu, remiantis dabartinėmis formuluotės kyla klausimas, kas yra istorijos iškraipymas, apie kurį kalba įstatymo pataisa: „Mano supratimu, pati kovos su istorijos falsifikavimu tradicija labai rusiška, sovietinė. Net nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Būtent Rusija deda labai daug pastangų, siekdama visaip uždrausti, sutramdyti istorijos klastotojus, turėti vieną teisingą istoriją.“
Istorikas svarsto, kad tokios pataisos idėja kilo reaguojant į kelias prieštaringų vertinimų sulaukusias knygas ar kelias kitas prekes. Tačiau, tvirtina B. Gailius, tai nėra sveika reakcija: „Aš, pavyzdžiui, tikrai nesiūlyčiau uždrausti Rūtos Vanagaitės knygų ir tam naudoti valstybės resursų. Mano supratimu, gana sveika reakcija įvyko pačioje visuomenėje, kai galų gale kita knyga buvo taip ir neišleista [...] visuomenės reakcija buvo labai brandi, sveika ir adekvati.“
B. Gailiaus teigimu, akademinė veikla neturėtų būti ribojama įstatymu, o, jeigu akademinei veiklai, mokslinei literatūrai šis įstatymas nebūtų taikomas, tuomet, teigia istorikas, kyla klausimas, kam tokios pataisos iš viso reikalingos.
Jam antrina ir Š. Liekis – į draudžiamų prekių sąrašą, pagal dabar siūlomą projektą, galėtų patekti net ir moksliniai žurnalai, kuriuose svarstoma, diskutuojama apie įvairias istorines aplinkybes. Taip pat tai turėtų įtakos tam, kaip pateikiamos istorinės asmenybės: „Toks įstatymas galėtų būti naudojamas kanonizuojant daugybę istorijos veikėjų. Sakykime, parenkant tam tikrus jų gyvenimo faktus, tam tikras gyvenimo aplinkybes, būtų galima bandyti juos vienaip ar kitaip kanonizuoti, o kitus – daryti neigiamais.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą8
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...