Draudikai: dėl šalčio kyla daugiau gaisrų, dažniau užliejamos patalpos

Smarkėjant šalčiams, draudikai sulaukia vis daugiau pranešimų apie patirtas žalas dėl krosnių ar židinių sukeltų gaisrų. Tokių gaisrų priežastimi tampa ne tik žmonių neatsargumas, bet ir tai, kad neretai eksploatuojamos netvarkingos krosnys ir židiniai.

Taip pat nemenkų nuostolių sukelia ir nuo šalčio sproginėjantys vamzdžiai, rašoma bendrovės „Ergo Lietuva“ pranešime spaudai.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, pastarosiomis dienomis iškvietimų skaičius ženkliai išaugo. Vilniaus apskrityje mėnesio pradžioje per parą iškvietimų į gaisrus būdavo po 5, tuo tarpu nuo savaitgalio kasdien jų registruojama vidutiniškai po 11.

„Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, kad, remiantis draudimo bendrovės statistika, gaisrai dėl krosnių ir židinių sudaro trečdalį visų gaisrų. 2009 m. išaugo ne tik tokių gaisrų skaičius, bet ir vidutinė išmoka. Jeigu 2008 m. gyventojai gaisro metu patirdavo vidutiniškai 16 tūkst. litų turtinę žalą, 2009 m. ji išaugo 18 proc. ir siekė beveik 20 tūkst. litų.

„Lietuvą sukausčius rekordiniams šalčiams, krosnys ir židiniai kūrenami itin intensyviai, todėl būtina įsitikinti, kad jie atitinka visus saugos reikalavimus. Taip pat svarbu nepamiršti didelės rizikos ir elgtis atsargiai - rekomenduojama šalia krosnių ar židinių nedžiovinti drabužių, arti nelaikyti degių daiktų. Be to, svarbu, kad kūrenamą židinį ar krosnį prižiūrėtų šį darbą išmanantis žmogus“, - pranešime cituojamas T. Nenartavičius.

Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio viršininkės Editos Zdanevičienės, daugiausia tokių gaisrų kyla dėl dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo ar krosnių perkaitinimo.

„Kai kūrenama intensyviai, dūmtraukiuose gali užsidegti ten susikaupusios medžiagos ir šalia besiliečiančios konstrukcijos. Taigi, svarbu laikytis rekomendacijos kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, o susikaupusius suodžius ir dervas išvalyti ne tik prieš kūrenimo sezoną, bet ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius kūrenimo sezono metu“, - nurodo E.Zdanevičienė.

E. Zdanevičienės teigimu, nemaža gaisro tikybė yra ir tuomet, kai krosnių kokliai bei dūmtraukiai yra su plyšiais, prakuros durelės netvarkingos, išklibusios ir neužsidaro sandariai. „Labai pavojingi dūmtraukio įtrūkimai, nes laikui bėgant jie darosi vis didesni. Kūrenimo metu pro juos pradeda veržtis kibirkštys, po to - ir liepsnos liežuviai. Jei įtrūkimai bus ten, kur krosnis glaudžiasi prie degios pertvaros ar perdangos, gaisras kils neišvengiamai“, - pasakoja E. Zdanevičienė.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ taip pat nemažai pranešimų sulaukia ir apie sprogusių vamzdžių sukeltus nuostolius. „Per pastarąsias kelias dienas sulaukėme daugiau nei 10 tokių pranešimų. Dėl užšalusių vamzdžių ne tik dingsta vanduo, bet sprogus vamzdžiams užliejamos ir patalpos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje dėl stipraus šalčio užšalo ir sprogo vandens filtras. Įvykio metu buvo aplietos ne tik buto savininko sienos, bet ir užlieti kaimynai. Preliminariais duomenimis, gyventojams šalčio sukelta žala gali siekti iki 100 tūkst. litų“, - teigia T. Nenartavičius.

Tačiau draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad žala, sukelta nuo šalčio sprogus vamzdžiams, atlyginama tuo atveju, jeigu draudimo sutartyje numatyta šalčio rizika arba pasirinktas „visų rizikų“ draudimas.


Šiame straipsnyje: gaisrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių