Diskriminacijai darbe – ne: pradedama kampanija „Už kompetenciją“

Tarnyba kviečia visus darbdavius rinktis darbuotojus pagal jų kompetenciją, o visuomenę – reaguoti į diskriminacinius darbo skelbimus ir pranešti apie juos, taip pat išreikšti pritarimą darbuotojo atrankai tik pagal kompetenciją. Šiam tikslui sukurtas specialus socialinio tinklo feisbuko filtras (angl. hashtag) „#užkompetenciją“, kuriuo socialiniame tinkle ketinama žymėti diskriminuojančius darbo skelbimus, inicijuoti diskusijas, teikti informaciją apie darbdavių pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, dalintis geraisiais pavyzdžiais.

Diskriminaciniai darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad atskiras dėmesys šiai problemai būtinas, kadangi jos mastai yra pernelyg dideli, turint omenyje, kad lygių galimybių įstatymai tą draudžia jau daugiau nei dešimtmetį. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 1999 metais, skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžia nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus. Jį papildo Lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 2005 metais, draudžiantis darbo skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

2015 metais iš visų Tarnyboje atliktų tyrimų išsiskyrė didelis skaičius tyrimų dėl galimai diskriminacinių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlė konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims. Apibendrinus darbdavių gautus paaiškinimus dėl pirmenybės įsidarbinant suteikimo konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims, galima išskirti dvi darbdavių grupes: pirmoji ir didžiausia darbdavių bei jų atstovų grupė nebuvo girdėjusi apie įstatyminę pareigą užtikrinti lygias galimybes, antroji įstatymo pažeidėjų grupė sąmoningai ir tikslingai siekė į tam tikras pareigas priimti tik konkrečios lyties ar amžiaus asmenis.

Dažniausiai darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi, pavyzdžiui: pardavėjos prekybos salėje, biuro administratorės, valytojos, kambarių tvarkytojos. Taip pat tenka pastebėti, kad dažnai įstatymą pažeidžiančiuose darbo skelbimuose moterims nustatomas aukštesnis amžiaus kriterijus nei kitoms pareigybėms: jeigu pareigos siūlomos moterims, amžiaus riba dažniausiai būna iki 35 metų, jeigu pareigų pavadinimas yra neutralus, nesusijęs su lytimi, amžiaus riba gali būti 45 metai ir daugiau.

Sąmoningumo didinimo kampanijos metu taip pat planuojama susitikti su įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir darbdavių organizacijomis aptarti esamą situaciją ir susitarti dėl galimų bendrų veiksmų, užtikrinančių praktinį visų asmenų lygių galimybių įgyvendinimą darbo santykių srityje.