Dirbtinai pašalpas pasididinusioms motinoms leis išvengti belangės?

Seimas priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias dirbtinai pašalpą pasididinusioms mamoms išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.

Antradienį Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą (BK) numatydamas, jog už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą galima ne tik laisvės atėmimo, kaip iki šiol, bet ir alternatyvi bausmė - bauda. Iki šiol BK už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numatė tik laisvės atėmimo bausmę, iki 8 metų.

Tačiau baudos už nusikalstamas veikas padidintos: už baudžiamąjį nusižengimą - nuo 50 iki 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (nuo 6,5 iki 9,7 tūkst. litų), už nesunkų nusikaltimą - nuo 100 iki 200 MGL (nuo 13 iki 26 tūkst. litų), už apysunkį - nuo 200 iki 300 (nuo 26 iki 39 tūkst. litų), už sunkų - nuo 300 iki 400 (nuo 39 iki 52 tūkst. litų), už neatsargų - nuo 75 iki 100 (nuo 9,7 iki 13 tūkst. litų).

Taip pat Seimas pakeitė didelės vertės turto sąvoką, didelės vertės turtu pripažįstant tokį, kurio vertė viršija 800 MGL (104 tūkst. litų) dydžio sumą. Iki šiol didelės vertės turtu pripažįstamas tada, kai jo vertė viršija 250 MGL (32,5 tūkst. litų). Padidinta ir nedidelės vertės turto riba - kai jo vertė viršija 2 MGL (iki 1 MGL), bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Pataisomis taip pat sugrąžinta galimybė kaltinamam asmeniui susitaikyti su valstybės institucija. Tokiu atveju jį bus galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygina žalą ir yra pagrindo manyti, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Iki šiol BK numatė galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis susitaiko su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, tačiau galimybė susitaikyti su valstybės institucija nebuvo nenumatyta.

BK pataisas pateikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras, kaip pats teigia, reaguodamas į prašymus ieškoti priemonių, kaip efektyviausiai išspręsti susidariusią situaciją, į kurią, iš dalies ir dėl įstatymo spragos, pateko mamos.

Kadangi įstatyme buvo numatytas pakankamai trumpas - vos trijų mėnesių laikotarpis, pagal kurio metu asmens turėtas draudžiamąsias pajamas skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpoms gauti, o tokių tariamų pajamų padidinimas nereikalavo didelių materialinių sąnaudų, todėl atsirado daug piktnaudžiavimo šia įstatymo norma atvejų.

S.Šedbaras pažymi, jog pataisius įstatymą, spragos ir galimybės piktnaudžiauti nebeliko, nes numatomas 12 mėnesių terminas, pagal kurio pajamas skaičiuojamos motinystės pašalpos.

Pataisos buvo skubiai įregistruotos ir ypatingos skubos tvarka priimtos po to, kai Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl neteisėto "Sodros" lėšų, skirtų motinystės pašalpoms, įgijimo dvejų metų laisvės atėmimu nubausti moterį, auginančią vienerių metų vaiką.


Šiame straipsnyje: pašalposmotinos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių