Didžiausios Lietuvos istorijoje karinės pratybos kariuomenės vadui – didelis iššūkis

Netrukus prasidėsiančiose didžiausiose Lietuvos istorijoje karinėse pratybose sausumoje, jūroje ir ore dalyvaus net keliasdešimt tūkstančių karių ir civilių. „Tai yra didžiausias iššūkis per visą mano tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Džiaugiuosi, galėdamas čia dalyvauti“, – pratybų išvakarėse sakė Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Birželio 1-15 dienomis vyks didelio masto nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“, kuriose dalyvaus apie 9 tūkst. karių, pareigūnų ir civilių. Beveik tuo pat metu, birželio 3–15 d., bus surengtos tarptautinės pratybos „Kardo kirtis 2018“. Jos  vyks Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, dalyvaus apie 18 tūkst. karių iš 19 NATO šalių. Jų metu iš Vokietijos per Lietuvą į Latviją judės apie 1,5 tūkst. vienetų JAV karinės technikos su 3 tūkst. karių. Tai bus didžiausiais iki tol vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas. Baltijos jūroje bus surengtos tarptautinės pratybos „Baltops“, kuriose dalyvaus apie 4 tūkstančiai karių iš 17 valstybių. Kaune jau vyksta NATO ryšių pratybos „Tvirtas kobaltas“, dalyvauja apie 1,5 tūkst. karių ir civilių.

Pone Žukai, būsimų pratybų mastai išties įspūdingi. Tačiau svarbiausia turbūt tai, kad Lietuva gali jas surengti?

– Mums tai labai svarbu. Jos vainikuoja mūsų 3 metų kovinio pasirengimo ciklą. Pratybas pradėjome planuoti prieš 3 metus, kai startavome su greitojo reagavimo pajėgomis, pratybomis „Žaibo kirtis“, darėme daug štabo pratybų. Dabar mes vainikuojame pasirengimą labai didelėmis pratybomis, norėdami praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Tokios pratybos vyks pirmą kartą mūsų istorijoje. Turime daug ir taktinių tikslų – norime patikrinti savo infrastruktūrą: kelius, judėjimą, elektrą, vandenis, galimybę įveikti vandens kliūtis, suteikti priimančios šalies paramą ir t. t. Iššūkių bus daug.

– Ir daugybė klausimų, į kuriuos, turint tiek karių, bus galima atsakyti. Jūs turbūt imituosite įvairias situacijas net ir judant, persikeliant?

– Bus imituojamas taktinis, administracinis žygis, bus patikrinta Baltijos šalių infrastruktūra, sienos kirtimo procedūros. Bus keliamasi per Nemuną, statomas pontoninis tiltas. Bus bandoma įveikti vandens kliūtis, jei tiltas bus susprogdintas. Tikrinsime įvairius aspektus ir žiūrėsime, kokie gali būti trūkumai. Jei tokių bus, kreipsimės į šalies valdžią dėl infrastruktūros tobulinimo, aerodromų ir t. t.

– Jūsų nuomone, kas šiose pratybose reikšmingiausia?

– Reikšmingiausia tai, kad Lietuvos kariuomenė per 28 m. pirmą kartą veiks tokiu dideliu mastu. 9 tūkst. karių – praktiškai visi veikiantys daliniai išeis iš savo nuolatinės dislokacijos vietos ir kelias dienas vieni vykdys šalies gynybą. Ir tik po to, kai patikrinsime savo gynybą, ateis sąjungininkai. Nes legenda tokia, kad kariuomenė ginasi pati tol, kol aktyvuojamas 5 NATO sutarties straipsnis ir įsijungia sąjungininkai. Kai jie atvyks, mes pradėsime vykdyti bendrus Baltijos šalių gynybos veiksmus.

Lietuvos kariuomenė per 28 m. pirmą kartą veiks tokiu dideliu mastu. 9 tūkst. karių – praktiškai visi veikiantys daliniai išeis iš savo nuolatinės dislokacijos vietos ir kelias dienas vieni vykdys šalies gynybą.

– Kaip atvyksta sąjungininkai?

– Jie atvyksta visais įmanomais sausumos keliais, per visus tris didžiausius Lietuvos oro uostus ir per Klaipėdos jūrų uostą. Tai bus didžiulis iššūkis infrastruktūrai, tačiau stengsimės netrikdyti gyventojų. Didžiausi žygiai ir judėjimai vyks naktį. Itin intensyvios bus kelios dienos, kai amerikiečiai iš Lenkijos judės per Lietuvą į Latviją ir Estiją.

– Teko girdėti, kad bus JAV desantininkų, kurie atskris tiesai iš JAV, išsilaipinimas?

– Tokia operacija yra suplanuota. JAV desantininkai po 12 valandų skrydžio per Atlantą parašiutais iššoks visose 3 Baltijos valstybėse. Didžiausiais desantas bus Latvijoje. Lietuvoje parašiutais nusileis apie 150 karių.

– Esate matęs tokį išsilaipinimą?

– Taip, Portugalijoje. Labai įspūdinga, kai 500 JAV karių vienu metu parašiutais nusileido po transatlantinio skrydžio. Tai yra rizikinga, tačiau tada Portugalijoje susižeidė tik 2 kariai – vienas koją išsisuko, kitas susilaužė. Tikimės, kad dabar to nebus.

– Desantininkų nusileidimas taip pat vyksta tada, kai aktyvuojamas 5 NATO sutarties straipsnis. Tada jau Jungtinėse Valstijose dislokuoti NATO kariai vyksta į Europą ir po 12 val. jie jau čia?

– Šiuo atveju tai nebus tokios pajėgos, kurios atvyktų realioje situacijoje, bet mums juos priimti, viską patikrinti yra labai svarbu. Yra daug techninių procedūrų. Pavyzdžiui, ką daryti pasieniečiams, kai staiga iš oro nusileidžia kažkoks karių kontingentas. Mes deriname su vyriausybe, pasieniečiai viską žino. Tos procedūros taip pat turi būti žinomos ir suderintos. Be to, netoli Nemirsetos į Baltijos  pakrantę laipinsis apie 400 jūrų pėstininkų. Taigi, visis komponentai bus patikrinti: judėjimas sausuma iš Lenkijos, judėjimas per jūrą į pakrantę ir judėjimas iš oro (desantininkai).

R.Sadausko/LRT nuotr.

– Pone Žukai, jūs kariuomenėje esate nuo pat jos susikūrimo. Ar tai, kas dabar vyksta, jums atrodo kaip tam tikras svajonės išsipildymas?

– Manau, kad taip, nes tokio masto operacijos nėra buvę. Kai buvome priimti į NATO, ruošdavomės taikos palaikymo misijoms už šalies ribų. Aišku, iki priėmimo į NATO mes taip pat vykdydavome nacionalinius mokymus. Dabar, kai bendra geopolitinė situacija pasikeitė, pasikeitė ir bendras NATO valstybių ir kariuomenių požiūris į tai, kas vyksta pasaulyje, regione. Tai yra pats didžiausias iššūkis per visą mano tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Aš labai džiaugiuosi, kad galiu tame aktyviai dalyvauti.

– 2014 m. tapote kariuomenės vadu. Ir šis laikotarpis turbūt – vienas intensyviausių? Tai ir šauktiniai, kurių dauguma dabar – savanoriai, didėjantis finansavimas, visuomenės nuomonės pasikeitimas. Jums Dievas davė vieną įdomiausių laikotarpių?

– Tiek daug iššūkių ir tokio intensyvumo, koks yra pastaraisiais metais, dar niekada nėra buvę. Pastarųjų metų įsigijimai yra didžiausi, taip pat finansavimas, patrigubėję mokymai, labai daug vizitų. Mus daug kas lanko, mes taip pat visur kviečiami, gyvenimas verda. Man teko garbė tame dalyvauti. Kaip minėjau, būsimos pratybos yra 3 m. ciklo pabaiga, po jų truputėlį viskas aprims. Bet netrukus ir vėl pradės suktis naujas ratas – naujas 3 m. ciklas.

– Suprantu, kas šiuo metu kariuomenės prioritetas – aprūpinimas, modernios technikos įsigijimai ir t. t. Kokia yra kariuomenės vizija ateičiai? Tarkime, po 10 metų?

– Yra priimtas labai konkretus kariuomenės vystymo planas iki 2030 m. Atsižvelgiant į politinius sprendimus, finansavimą, kuris iki 2030 m. turėtų sudaryti 2,5 proc. BVP, planuojame savo veiklą ir kariuomenės struktūrą.

– Koks galėtų būti apytikslis reguliarioje kariuomenėje tarnaujančių profesionalių  karių skaičius?

– Tai priklauso nuo politinių sprendimų. Dabar daug kalbų, kad reikia atgaivinti visuotinį šaukimą. Jau esu ne kartą minėjęs, kad esu mišrios kariuomenės šalininkas, kadangi šauktinių reikia rezervo rengimui. Manau, kad mišrus modelis – profesionalai ir šauktiniai – galėtų būti optimaliausias. Turime ir tarptautinių įsipareigojimų, yra daug sudėtingų karinių specialybių. O kalbant apie ginkluotę, dabar vykdomi 3 didieji projektai – pėstininkų kovos mašinos, priešlėktuvinė gynybos sistema ir artilerijos bataliono vystymas. Šie projektai bus baigti anksčiau nei 2030 m. Jei finansavimas liks tolygus, turime ir kitų projektų.

– Lenkija kreipėsi į Jungtines Valstijas ir pasiūlė savo finansinį indėlį, jei JAV dislokuotų nuolatines, ne rotacines pajėgas Lenkijoje. Jūsų manymu, ar tai svarstytinas planas Lietuvai?

– Nuolatinė bazė jau yra, tai yra nuolatinės rotuojančios pajėgos. Mes čia jau turime apie 1,5 tūkst. karių, jie šiuo metu dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniuose, tačiau ateityje galbūt bus sukurta geresnė infrastruktūra, jie ir patys pasiruošę investuoti. Kuo daugiau sąjungininkų karių bus mūsų regione, tuo visiems tik į naudą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KONSTITUCIJA

KONSTITUCIJA portretas
Taigi, žinom: "Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių" (K.137str.), o čia skaitom: "Nuolatinė bazė jau yra, tai yra nuolatinės rotuojančios pajėgos. Mes čia jau turime apie 1,5 tūkst. karių"... kada sulauksim Seimo tyrimo dėl Konstitucijos pažeidimų, netinka antrąsyk lipti ant CŽV kalėjimų grėblio.

birston

birston portretas
Sveikiname su didžiausiomis pratybomis Lietuvos istorijoje. Sėkmės! Lietuva yra stipri, turi daug gerų draugų. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene

Aha

Aha portretas
Troliai kaip visada pasiruošę,jau bamba kad viskas negerai...nelabai daug jų...prastas jūdesys kiba atostogų išvarė i kryma...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių