D.Grybauskaitė žada imtis tiek atsakomybės, kiek paneš

Tos šimtas dienų buvo labai įvairios, kiekviena diena vis kitokia, kasdien reikėjo spręsti įvairius uždavinius, kasdien improvizuoti, kurti. Matyt, tokia bus ir visa kadencija, - kadencijos šimtadienio proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji užtikrino, kad Lietuvos atsisakymas priimti įkalintuosius iš Gvantanamo nepakenks santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. Valstybės vadovė taip pat kol kas nekelia generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybės už įvykius Kaune klausimo.

D.Grybauskaitė pripažino, kad turi pastabų kai kuriems ministrams dėl jų darbo, tačiau nei vienam nepareiškė net ir netiesioginio nepasitikėjimo.

- Tos šimtas dienų buvo labai įvairios, kiekviena diena vis kitokia, kasdien reikėjo spręsti įvairius uždavinius, kasdien improvizuoti, kurti. Matyt, tokia bus ir visa kadencija. Tai gerai, nes laikmetis sunkus, reikia spręsti sudėtingus klausimus, yra ir dar bus daug iššūkių.

Jų būta įvairių – pradedant jūreivių pagrobimu, baigiant nesenais įvykiais Kaune. Kiekvieną dieną teko prisiimti atsakomybę didesnę, nei numato Konstitucija, nes to iš manęs laukia piliečiai. Taip darysiu ir ateityje. Aš ir mano žmonės prisiimsime atsakomybės tiek, kiek galėsime jos panešti. Tiek, kiek iš mūsų tikėsis ir norės Lietuvos piliečiai.

- Sakėte, kad Lietuvai labai trukdo oligarchai. Gal konkretizuokite, kas jie ir kaip trukdo?

- Šalies oligarchizacija reiškia susiliejimą verslo, žiniasklaidos ir politikos į vieną kamuolį, sprendžiant savo siaurus interesus, kurie neatitinka nei valstybės raidos, nei jos piliečių interesų. Tokį fenomeną matome daugelyje mūsų veiklos sričių. Vienas iš jų – energetikos monopolizacija, kai monopolijų interesai apsprendžia kainas ir mūsų visos ekonomikos bei žmonių gerbūvio smukimą.

Pirmas taikinys ir buvo energetikos demonopolizacija. Tą ir darau.

- Kai kada ignoruojate Seimo sprendimus. Kaip manote, Lietuva yra labiau prezidentinė ar parlamentinė valstybė?

- Gerbiu ir bendradarbiauju su Seimu. Neignoruoju nei vieno Seimo sprendimo. Atvirkščiai, su visomis frakcijomis ir jų vadovais susitinku, taip pat su atskirais komitetais. Taigi, jeigu yra konkrečių pavyzdžių, klauskite konkrečiai.

- Valterio Baliukonio nepaskyrimo ambasadoriumi Ispanijoje atvejis, nors Seimas jau buvo šiai kandidatūrai pritaręs.

- 84 Konstitucijos straipsnis sako, kad Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria arba atšaukia diplomatinių atstovybių vadovus.

- Ar pritartumėte Darbo partijos pakvietimui į valdančiąją koaliciją?

- Žinome, kad Seimas yra labai įvairiaspalvis. Tad jau ilgą laiką turime koalicines vyriausybes. Koalicijų judėjimas yra galimas ir, ko gero, ketverių metų laikotarpyje tai neišvengiama. Platesnė koalicija arba platesnis partijų susitarimas sunkmečio laikotarpiu taip pat sveikintinas.

Konkrečios partijos dalyvavimas koalicinėje jungtyje yra grynai valdančiosios koalicijos prerogatyva. Kai bus labai konkretūs rezultatai, tuomet aš realiai pasakysiu savo nuomonę. Kol kas tai yra tik kvietimas Darbo partijai, tik politinių derybų pradžia. Ar yra dauguma ir kiek ji tvirta, matysime, kai bus pradėtas svarstyti kitų metų biudžetas.

- Ar pritartumėte pasikeitimams Vyriausybėje, jeigu Darbo partija prisijungtų prie koalicijos?

- Nenorėčiau taip anksti spekuliuoti. Nemanau, kad procedūros bus tokios greitos. Dar nėra dėl nieko apsispręsta, tarp jų ir dėl pasikeitimų Vyriausybėje. Premjeras turi visus įgaliojimus galvoti apie koalicijos stiprinimą. Ir nuo jo priklausys, ar keisis kokie nors ministrai, ar ne.

- Kaip vertinate interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui?

- Tai pirmas ministras, kuris išdrįso imtis radikalios reformos. Ar ji optimali, nėra paprastas klausimas. Ar nėra padaryta klaidų? Taip, yra padaryta. Bet iš ministro girdžiu, kad jis sugeba įvardyti klaidas, sugeba jas taisyti. Tai labai gerai. Politikas turi turėti drąsos pradėti rizikingus veiksmus, turi turėti proto ir politinės valios prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas bei jas taisyti. Tai aš matau. Todėl manau, kad jis dar gali dirbti.

- Kaip vertinate Vyriausybės darbą? Gal yra tokių ministrų, kurie nelabai gerai dirba?

- Koalicinės Vyriausybės sąlygomis turi dirbti su tuo, su kuo gali dirbti, nebūtinai su tuo, su kuo norėtum.

Turime ir turėsime labai margas Vyriausybes. Pasirinkimo laisvė prezidentui nėra labai didelė, todėl, kad, vis dėlto, ministrų kandidatūras parenka koalicijos partneriai. Aišku, jeigu patikrinsime ir matysime, kad vieno ar kito kandidato biografijoje yra problemų arba padaryta kokių klaidų, tokiu atveju kandidatą yra galimybė blokuoti. Bet teisė pasirinkti ministrus didele dalimi yra ir premjero rankose. Todėl kartu su premjeru galutinį sprendimą darysime, jeigu ateityje būtų ministrų pasikeitimų.

Kokybė atskirų ministerijų labai aiškiai matoma. Negaliu pasakyti, kad esu visais visiškai patenkinta. Bet yra kaip yra...

- Skundėtės, kad jūsų komanda dirba tik puse pajėgumų, jūs ją gerokai lenkiate. Ką nors žadate daryti, kad komanda dirbtų sparčiau?

- Nesiskundžiau, tik konstatavau, nes nemėgstu skųstis. Kalbėjau apie tempus viso biurokratinio aparato, nes komandos darbas priklauso ir nuo Vyriausybės darbo. Taip, norėčiau dirbti greičiau, operatyviau ir kad rezultatai būtų greitesni. Bet tai priklauso nuo visos valstybės darbo tempų. Atsipalaidavimo visuose lygmenyse yra labai daug.

- Ar turite kokių nors naujienų verslui?

- Kiek galiu, įtakoju sprendimus, susijusius su verslo aplinkos gerinimu. Periodiškai susitinkame su premjeru ir atskirais ministrais, bendraujame, deriname veiksmų planus. Vienas mano paskutinių griežtesnių pareiškimų, kad reikia pradėti išvesti šešėlinę ekonomiką iš šešėlio, reikia jai padėti tapti vėl skaidria ir vieša. Esu kategoriškai pasisakiusi prieš mokesčių kėlimą šiuo laikotarpiu.

- Kur siūlytumėte dar daugiau taupyti? Kaip vertinate naujausią Tėvynės sąjungos pasiūlymą įmokas "Sodrai" didinti jau nebe dviem, bet vienu procentu?

- Aha, kas savaite vis po vieną mažiau. Tai dar už savaitės jau nebeliks. Gerai. Čia gera tendencija. Juokauju, žinoma.

Bet, kalbant rimtai, Lietuvoje artėjame prie 10 procentų deficito. Valstybei, kuri neturi savo resursų, priklauso nuo tarptautinių rinkų ir eksporto, toks deficitas yra labai rizikingas. Atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad reikia ieškoti papildomų rezervų.

Jie buvo nustatyti dar anksčiau – tai biurokratinio aparato mažinimas, Saulėlydžio funkcija. Apie tai girdime jau metus, bet rezultato beveik jokio. Taigi, valstybės aparato optimizacija, struktūrinės reformos. Kaip tik dabar laikas tai pradėti.

Turime labai daug sričių, pavyzdžiui, socialinė, sveikatos sritys. Jose nevyksta reformos, o tos sritys labai brangiai kainuoja. Su mažesniu pinigų kiekiu galėtume turėti efektyvesnį rezultatą, jeigu tokios reformos vyktų. Bet apie jas tik kalbama. Mėginama išgyventi sunkmetį, o po to galbūt planuojama ko nors imtis. Tačiau laikas tai daryti yra dabar.

Reikia tiesiog kūrybingiau į tai žvelgti, drąsiau, prisiimant politinę atsakomybę.

- Praėjusią savaitę kalbėdama apie Gvantanamo įkalintųjų priėmimą Lietuvoje pasakėte, kad pirmiausia turi būti išsklaidytas šešėlis dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje. Kas turėtų išsklaidyti tuos šešėlius? Ar jūs pati turite atsakymą, ar tikrai tas kalėjimas buvo Lietuvoje?

- Aiškaus atsakymo neturiu. Netiesioginių įtarimų turiu. Ne tik aš, bet ir tarptautinė visuomenė. Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje, girdėjau ne vieną klausimą – ne abejonę, ar taip buvo, o klausimą, ką darysime. Vakarai neabejoja, kad tai galėjo būti. Klausimas buvo tik, kaip reaguos Lietuva, ką darys.

Lietuva, jeigu taip buvo, turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir pareikšti, kad niekada to nebus. Niekada negalima dėl jokių kitų interesų Lietuvos statyti į padėtį, kai ji gali tapti tarptautinių teroristų taikiniu. To negali leisti jokia Vyriausybė ir joks Lietuvos vadovas.

Todėl tiek pati Lietuva, tiek JAV turi pateikti atsakymus į šiuos klausimus.

- Kaip Lietuvoje galėtų įvykti tas apsivalymas dėl CŽV kalėjimų?

- Bijoti, vengti, slėptis dėl to nereikėtų. Politinės sistemos ir demokratinės valstybės kokybė priklauso nuo to, kad mes sugebame įžvelgti klaidas, jeigu jos buvo padarytos, jas pripažinti ir stengtis ateityje jų nedaryti.

Todėl tai turi daryti abi šalys – ta, iš kurios išėjo informacija apie galimą kalėjimą, taip pat ta, kuri atsidūrė tokiame sąraše.

Kol kas Lietuvoje tyrimas daromas tik formaliai – išsiųsti užklausimai ir nieko daugiau. Politinės valios ir kokybės klausimai Lietuvoje yra pakibę ore. Vakarai lauks iš mūsų atsakymų ir žiūrės į Lietuvą įtariai, jeigu ji nesugebės vienaip ar kitaip pašalinti šešėlius, jeigu jie buvo, arba prisiimti atsakomybę.

- Ar jūsų pasisakymas apie Gvantanamo įkalintuosius kaip nors gali paveikti JAV požiūrį į Lietuvą kaip partnerę?

- Su JAV ambasadore kalbėjau apie kalinius. JAV jau neprašo Lietuvos tai daryti, nes tos diskusijos buvo pavasarį, o nuo tada atsirado CŽV kalėjimų šešėlis. Taigi, pasikeitė situacija. JAV puikiai supranta, kad nereikėtų tokioje situacijoje prašyti Lietuvos papildomų žingsnių. Todėl JAV informuotos apie padėtį.

Mano pasakymas yra parodymas, kad pirmiausia galvosiu apie Lietuvos žmonių saugumą ir jų interesus, nenusileisiu vieniems ar kitiems spaudimams ar atskiroms šalims.

- Ar planuojate vizitą į Rusiją?

- Kol kas toks vizitas nei numatytas, nei derinamas. Norėčiau, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai vystytųsi tempu, kuris būtų natūraliai naudingas abiem šalims. Konstruktyvus ir naudingas Lietuvai dialogas yra mano tikslas. Bet įvykių tikrai skubinti nesiruošiu.

- Ar Lietuva vis dar remia vadinamąsias naująsias demokratijas – Ukrainą, Gruziją, Moldovą? Ar yra numatomi jūsų vizitai į šias šalis?

- Visas demokratines valstybes, ypač Europoje, Lietuva tikrai palaikys. Tas tęstinumas bus išlaikomas, aš už tai.

Ukraina yra visai Europoje labai svarbi šalis. Planuoju vizitą Ukrainos vadovo kvietimu, mūsų santykiai labai geri, jau esame dukart susitikę. Tikrai vyksiu ir susitiksiu ne tik su juo, bet ir su premjere, bei opozicijos atstovais, kurie planuoja dalyvauti rinkimuose.

Su Gruzijos prezidentu taip pat esu susitikusi du kartus. Mūsų santykiai taip pat geri. Netgi susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka metu kalbėjau apie Pietų Osetijos ir Abchazijos nepripažinimą. Tad, Gruzijos prezidentas labai palankiai sutiko šią žinią.

Su Moldova kol kas jokių kontaktų nebuvo.

- Kaip vertinate, kad į skandinavų bankus iškeliavo 4 milijardai litų, kurių taip reikia dabar Lietuvos verslui?

- Šiais laikais pinigai nejuda iš banko į banką. Jie iš principo yra virtualioje erdvėje ir jų judėjimas tarp banko centrinės būstinės bei jo filialo Lietuvoje nereiškia pinigų išvežimo iš šalies. Jeigu bankas nusprendžia kredituoti, tai padaroma vienu mygtuko paspaudimu ir pinigai bus grąžinti. Todėl kalbėti, kad kažkas kažką išvežė yra ne visai modernu.

- Vidaus reikalų ministras sakė, kad socialiniams neramumams Lietuvoje trūksta tik režisieriaus. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Protekcionizmas ir socialiniai neramumai visada lydi sunkmetį. Pasitikėjimo valdžios institucijomis stoka yra tas fonas, kuris gali būti palankus kilti socialiniams neramumams. Pasižiūrėjau į Lietuvos istoriją. Nuo 1918 iki 1939 metų buvo ruošiami 17 sukilimų, iš jų tik du – iš užsienio negerų draugų. Visi kiti buvo vidaus kova dėl valdžios, kurie griovė Lietuvos valstybę.

Bet kokie neramumai yra neramumai prieš pačius save. Bet kokia įtampa griauna valstybės gerbūvį ir pamatus. Todėl kviečiu visus kalbėtis, derėtis ir elgtis atsakingai, nepasiduoti provokacijoms, kurios gali trukdyti valstybei kopti iš duobės, griautų valstybės pamatus.

- Vos pradėjusi darbą suabejojote, ar Lietuvai likti atominės energetikos šalimi. Dabar jūs jau pakeitėte savo nuomonę. Kodėl?

- Abejonių turiu ir dabar. Paskaičiavimai yra labai brangūs. Aišku, Lietuva savo jėgomis tokios jėgainės pastatyti negalės. Mums reikalingas investuotojas, kuris moka pastatyti, turi patirtį ir pinigus.

Esu už tai, kad Lietuva išliktų mišrios energetikos šalimi. Jeigu atsirastų investuotojas, turime likti atominės energetikos šalimi, bet, ko Lietuva nedarė iki šiol dvidešimt metų, ir alternatyvios energetikos valstybe. Esu už alternatyvios energetikos šaltinių vystymą. Bet kokia kitokia energetinė struktūra realiai reiškia tam tikrą priklausomybės lygį. Tik alternatyvūs šaltiniai, kuriuos turime savo žemėje, ore ar gelmėse, reiškia, kad Lietuva tampa tikrai nepriklausoma energetiniu požiūriu valstybe.

- Ar pritartumėte Rytų skirstomųjų tinklų ir VST sujungimui?

- Tai būtų ne tokia didelė bėda. Svarbiausia išlaikyti ir sukurti elektros rinką, kad visi vartotojai turėtų pasirinkimą. Tuomet bendrovių sujungimas nemonopolizuoja rinkos. Ypač jeigu gamyba ir perdavimas būtų atskirtas.

35 procentų galimybė kitąmet įsigyti elektros aukciono būdu jau yra pirmas žingsnis į rinkos atsiradimą.

Tokiame fone, atsirandant rinkai, skirstomųjų tinklų sujungimas reikšmės neturės.

- Kodėl nevažinėjate po Lietuvą, nesusitinkate su visuomene?

- Per tris mėnesius buvo šeši užsienio vizitai, o Lietuvoje tiesiogiai buvau nuvažiavusi į Kauną bei Šalčininkus. Tačiau Lietuvos problemomis užsiimu kasdien. Su šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis nėra sudėtinga efektyviai gilintis į visos Lietuvos problemas, net ir būnant Vilniuje.

- Kaip vertinate pastarųjų rezonansinių bylų tyrimą?

- Blogai. Nuo lapkričio mėnesio tempimas buvo akivaizdus. Vyko stumdydamasis tarp žinybų. Iš pradžių buvo policijoje, paskui prokuratūroje Kaune. Tik po to, kai Prezidentūrai gavus laiškus mes persiuntėme į Generalinę prokuratūrą, tik tuomet byla rugpjūčio 18 dieną atsidūrė Vilniuje.

Taigi, akivaizdūs darbo trūkumai. Reikalauju abiejų tyrimų – policijoje ir prokuratūroje - pagreitinimo. Esu įsitikinusi, kad šalia asmeninės atsakomybės, kurią turės prisiimti pareigūnai, reikės ir įstatyminių pokyčių dėl ikiteisminio tyrimo. Pasiūlymai jau yra pateikti Seimui ir apie pusantrų metų jie guli stalčiuose. Ikiteisminio tyrimo procesai Lietuvoje neleistinai užgriozdinti biurokratinėmis procedūromis.

- Ar reikalausite asmeninės generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybės?

- Noriu pirmiausia pareikalauti asmeninės atsakomybės visoje grandinėje. Pirmųjų asmenų nuėmimas yra labai lengvas, galiu tai padaryti nors ir šiandien. O sistema neprisiims atsakomybės ir dirbs kaip dirbusi?

Todėl A.Valantino klausimas kol kas nėra sprendžiamas. Reikalauju tyrimo rezultatų ir kad visa grandinė nuo apačios iki viršaus prisiimtų tokią atsakomybę, kokios nusipelno.

- Kaip ir kada užbaigti liustracijos procesą?

- Diskusijos yra, turime ir savo pasiūlymų. Seimo komitetas ėmė aktyviau diskutuoti šiuo klausimu. Esu už kuo greitesnį liustracijos proceso baigimą. Turime žmonių, kurie buvo "prikabinti", verbuoti ar kaip kitaip buvo priversti bendradarbiauti. Esu už tai, kad tie, kurie neprisipažino laiku, būtų viešinami. Tai būtų naudinga ir jiems asmeniškai, nes dalimi jų dar ir šiandien gali būti manipuoliuojama kai kurių kitų šalių interesų linkme. Taigi, visiems būtų geriau, jeigu kuo greičiau tą procesą užbaigtume.

- Tarptautinis valiutos fondas sako, kad turime per daug gydytojų, per daug mokytojų, reikia mažinti. Ar tomis rekomendacijomis be kita ko vadovausitės savo veikloje?

- Tiek Pasaulio bankas, tiek Valiutos fondas jau daug metų teikia pasiūlymus, kaip reformuoti sveikatos sistemą ir socialinę. Gal ne viskas ten mums tinka, bet racionalaus grūdo yra daug. Išradinėti dviračio nereikia. Rekomendacijos jau seniai guli ant mūsų vadovų stalų. Reikia išdrįsti prisiimti atsakomybę ir radikaliau spręsti šių sričių reformas.

- Kaip vertinate Algirdo Šemetos kandidatūrą į eurokomisarus ir ar rekomenduotumėte jį vėl skirti komisaru, atsakingu už finansus?

- A.Šemetos kandidatūrą pasiūliau aš pačioje pradžioje. Taip pat rekomendavau jį pasilikti ir naujai kadencijai, nes Europos Komisijoje reikalingi politikai, kurie bent jau buvę ministrais tam tikroje srityje ir turi politinę patirtį. A.Šemeta atitinka šiuos kriterijus.

O dėl portfelio dar nežinau. Kol kas mums skubėti nereikia, nes neaišku, ar tai bus finansinis, ar koks kitoks portfelis. Sprendimai dėl to bus priimami kiek vėliau. Lietuvai bus svarbu, kaip komisaras dirbs, ne taip svarbu, kokį portfelį turėdamas.

- Parengėte Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisas. Ar jos padės išvengti Europos priekaištų dėl šio įstatymo?

- Būtina pataisyti šį įstatymą dar iki sausio mėnesio. Nes tuomet Europos Taryba svarstys Lietuvą. Norėčiau, kad Seimo nariai pasistengtų vardan Lietuvos ištaisyti klaidas. Nes ta kaltinimų lavina prieš Lietuvą didėja.

Aišku, būtina ginti vaiko interesus ir vaikus nuo žalingos informacijos, bet tai daryti nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos.

- Kaip vertinate savo reitingus, kurie yra labai aukšti?

- Šiandien jie dideli, rytoj gali būti maži. Dirbsiu, kaip turiu dirbti, tiek, kiek reikės. Naštos ant savo pečių turėsiu tiek, kiek galėsiu panešti. O šiaip, televizoriaus praktiškai nebežiūriu. Neturiu laiko ir nenoriu, kad mane kas nors įtakotų. Darau tai, ką manau, kad reikia daryti.

- Sakėte, beveik nežiūrit televizoriaus. Ar dar kaip nors pasikeitė jūsų gyvenimo stilius, tapus Prezidente?

- Laisvo laiko turiu nedaug, jo praktiškai nėra. Biure būnu nuo dvylikos iki keturiolikos valandų. Daug kelionių, susitikimų net ir po darbo. Gyvenimas pasikeitė taip, kaip ir tikėjausi. Apsauga yra tokia, kad mano mėginimas turėti asmeninį gyvenimą arba laisvę virstų kitų žmonių nelaisve. Todėl tenka riboti savo norą judėti ten, kur nėra būtinybės. To tikėjausi, tam esu pasirengusi.