Derlių puolančių varnėnų pamaryje nesulaiko nei kaliausės, nei petardos

Pamario gyventojai nebeišmano, kaip kovoti su derlių puolančiais varnėnais. Šie ne tik lesa vaisius, bet ir neduoda ramybės. Tuo metu gamtininkai ir ornitologai tikina, kad vietiniai – lietuviški varnėnai taip nesielgia.

Mėgaujasi vaisiais nekreipdami dėmesio į petardas

Tinklalapiui LRT.lt parašiusi pamario gyventoja skundžiasi, kad dėl varnėnų gausos derlius šiemet bus prastas, mat paukščių – tiek, kad nėra ramybės.

„Nuo ankstyvo ryto pasirodo gausūs paukščių būriai ir lesa saldžias kriaušes. Varnėnų būna tiek daug, kad keliamės be žadintuvo. Visaip bandėme baidyti, tačiau nebeišmanome, kaip apsaugoti vaisius“, – rašo Kintų miestelio gyventoja. Anot jos, dar prieš kurį laiką varnėnai puolė vyšnias bei trešnes, lesdavo net neprinokusias braškes.

Baidyti paukščius, puolančius derlių, sodininkai esą mėgino visokiais būdais – vaiskrūmius ir vaismedžius apdengė tinklais, leido petardas bei statė kaliauses, tačiau prie pastarųjų paukščiai greitai priprasdavo ir toliau lesdavo uogas bei vaisius.

„Mūsų varnėnai taip nesielgia“

„Ir mano didžiąją dalį ankstyvųjų kriaušių nulesė, – pripažįsta Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys. – Tai paprastieji varnėnai, jie visą vasarą migruoja. Tačiau lietuviški varnėnai išskrido dar birželio pabaigoje, šitie yra atvykę iš šiauriau. Pats pikas jų būna liepos mėnesį. Žinoma, varnėnų bus ir rudenį, tačiau ne visi nusileidžia pasistiprinti.“

Kad varnėnai gali pulti kriaušes sutinka ir vienas garsiausių šalies gamtininkų prof. Ričardas Kazlauskas. Jo žiniomis, kaip tik šiuo metu varnėnai iš šiaurės traukia į žiemavietes Anglijoje bei Prancūzijoje.

„Todėl prasimaitinti jiems patogiau užpuolant sodus. Jie taip pasistiprina prieš kelionę. Bet apskritai varnėnai Lietuvoje yra labai naudingi, nes visą vasarą gaudo vabzdžius ir jais maitina savo jauniklius. Tačiau kai sunoksta trešnės, vaikai jau būna užauginti, tada mūsiškiai patraukia į pietus“, – paaiškina gamtininkas.

Anot R. Kazlausko, varnėnų Lietuvoje bus dar rugsėjį bei spalį, mat jie skrenda ir iš tolimos Rusijos bei Suomijos. „Jaunikliai maitinasi būtent Lietuvoje. Iš jų margumo galima pasakyti, kur patinas, o kur – patelė. Jei baltos apvalios dėmės – patelė, o jei brūkšnys baltas ant juodų plunksnų – patinukai. Įdomūs tie varnėnai yra“, – tęsia profesorius.

Baido paukščius iš siaubo rėkiančio varnėno balso įrašu

Gamtininkai ir ornitologai pripažįsta, kad būdų kovoti su derlių puolančiais varnėnais yra, tačiau jų nedaug ir jie nebūtinai efektyvūs.

„Sunku kovoti su varnėnais. Patikimiausias būdas yra tinklai, galima garsinį baidymą derinti su fiziniu, tačiau tai nėra lengva, nes reikia būti prie namų. Varnėnai žiemoja prie žmogaus, todėl nelabai ir bijo. Daugelis būdų duoda tik trumpalaikį efektą. Kai kas pakabina kompaktus, stato kaliauses, tačiau varnėnai prie to taip pat įpranta. Reikia nuolat baidyti, tačiau tame krašte (pamaryje, – aut. past.) susirenka daug paukščių“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.

Pasak R. Kazlausko, pietuose žmonės vyšnias bei trešnes apdengia tinklais. „Dar galima baidyti varnėno balsu, kai jis mato nuožmų priešą. Pavyzdžiui, pagautam varnėnui prikišdavo katiną ir paukštis rėkdavo ne savo balsu. Tą balsą įrašydavo ir paleisdavo soduose“, – patarimu dalijasi profesorius R. Kazlauskas.

Savo ruožtu V. Jusys teigia išbandęs kitą būdą. „Reikia iš storesnio kartono iškirpti natūralaus dydžio spalvotą sakalą keleivį ar paukštvanagį, pakabinti jį ant 3 metrų ilgio karties virš kriaušės. Varnėnai jį pamatys ir išsigandę nuskris. Pats esu išbandęs, labai gerai veikia. Žmonės ir braškių laukus taip yra apsaugoję“, – patikina ornitologas.