- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenės atstovų – tarėjų – instituto įteisinimas teismuose užtruks, nes šiuo metu dėl jo kyla daugiau klausimų nei randama atsakymų, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Čia nėra toks darbas, kurį galėtumei padaryti labai skubiai, labai greitai, ir jis būtų be klaidų“, – antradienį po Seime surengtos diskusijos BNS teigė parlamentaras.
Teismų, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto vadovai, mokslininkai svarstė, kokios Konstitucijos pataisos būtinos, norint įteisinti tarėjų institutą teismuose.
„Klausimų yra gerokai daugiau negu yra atsakymų šiandien. (...) visada teisėje sakoma, kad turi būti kuo mažesnės (pataisos – BNS), tai yra minimalistinės. Bet jeigu darysime pataisas atsakant per Konstituciją į visus klausimus, reikėtų kokius keturis ar penkis straipsnius keisti arba papildyti. Ar to reikia? Labai gerai ministrė atkreipė dėmesį diskusijos metu – o gal mes ateityje nuspręsime, kad reikia prisiekusiųjų instituto. Todėl pačioje Konstitucijoje apibrėžti, kad čia yra tarėjai, galbūt irgi nereikia“, – svarstė J.Sabatauskas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė tvirtino, kad tarėjų instituto įteisinimas numatytas Vyriausybės programoje, o priemonių plane nustatyta iki 2020 metų trečio ketvirčio priimti būtinus teisės aktus.
„Esame pasiryžę šitą institutą padaryti gyvybingą“, – sakė ji.
Ministrė pripažino, kad atsakymų, kokių pataisų reikia ir koks tas tarėjų institutas turėtų būti, dar nėra.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus teigė, kad teisėjai neprieštaravo ir neprieštarauja, jog vykdant teisingumą dalyvautų ir visuomenės atstovai.
„Mes pasisakytume už tą variantą, kuris būtų už sprendžiamojo (tarėjų – BNS) balso statusą ir nebepaliktų vietos interpretacijoms“, – sakė jis.
Mykolo Romerio universiteto atstovė Jolita Miliuvienė ragino į Konstituciją įrašyti kuo lankstesnę normą dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą. Pasak jos, reikėtų nustatyti galimybę ne tik turėti tarėjų institutą, bet ir neturėti tokio instituto.
Praėjusios kadencijos Seimas pernai spalį patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas.
Pagal koncepciją, norint įteisinti tarėjus reikia keisti Konstituciją. Numatoma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.
Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.
Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.
J.Sabatauskas pabrėžė, kad koncepcijoje patvirtintos normos nebūtinai atsidurs įstatymuose. Anot jo, nuostatos gali būti keičiamos, atsižvelgiant į pataisų visumą.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...