Dėl Švietimo įstatymo pataisų sutarimo nerasta

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (AŠDPS) nariai rimtai sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos paruoštas Švietimo įstatymo pataisas.

Kritikos sulaukė ministerijos pateikti siūlymai: didinti mokytojams priskiriamų pareigų skaičių; naikinti mokyklos savivaldą; įteisinti nuostatą, jog mokytoju gali dirbti neturintis atitinkamos kvalifikacijos asmuo; atskirti gimnazijų ir vidurinių mokyklų tipus (tai sukurtų prielaidas elitinių mokyklų atsiradimui). Profesinės sąjungos nariai įsitikinę, kad tokios pataisos ne tik neišspręs įsisenėjusių švietimo sistemos problemų, tačiau dar labiau gilins esamą krizę. Buvo aptarti ir kiti ne mažiau svarbūs mokytojams klausimai: mokytojų atestacijos, švietimo kokybės užtikrinimo koncepcijos ir egzaminų organizavimo tvarka bei grafikai.

Atsižvelgdama į Švietimo įstatymo pataisų kritiką bei Aukštaitijos susivienijimo pateiktus pasiūlymus, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo konsultacijas su Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovais.

Susitikime dalyvavo darbo grupės, ruošusios įstatymo pataisas nariai, darbo grupės vadovas ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. Mokytojams atstovavo LŠDPS pirmininkė (išrinkta 2007-09-07) Rūta Osipavičiūtė, Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų profesinių sąjungų susivienijimų pirmininkės A. Papirtienė, R. Jasmontienė, N. Staišiūnienė bei susivienijimo tarptautinė sekretorė T. Babrauskienė.

Ginčas dėl tiesės dirbti mokytoju

Didelės mokytojų atstovų kritikos susilaukė ministerijos pasiūlymas įteisinti nuostatą, kad mokytojais galės dirbti studentai bei neturintys pedagogo kvalifikacijos asmenys. Tokie pasiūlymai atsiranda dėl valstybės nesugebėjimo racionaliai naudoti švietimui skirtų pinigų - pedagoginių specialybių studentų vis daugėja, o ateinančių į mokyklas specialistų mažėja. Daugelį kartų deklaruotam siekiui kelti mokytojo profesijos prestižą prieštarautų Švietimo įstatymas, įteisinantis galimybę dirbti mokytoju "žmogui iš gatvės".

Mokytojų bendruomenės nuolat kartojami argumentai dėl aukštos kvalifikacijos specialistams priklausančio atlyginimo taps nepagrįsti, nes mokytoju galės tapti vos vidurinį išsilavinimą gavęs jaunuolis, įstojęs į pirmą aukštosios mokyklos kursą. Šalies švietimo įstaigose daugės žemos kvalifikacijos mokytojų, kadangi mokyklų steigėjai, tęsdami šiandieninę praktiką, stengsis "atsikratyti" didelį darbo stažą ir aukštas kvalifikacines kategorijas turinčių mokytojų.

Ministerijos atstovai profsąjungų atstovų kritiką bandė atremti argumentais, jog trūksta mokytojų ir būtina leisti dirbti mokykloje asmenims, baigusiems aukštuosius mokslus arba pedagoginių ir net nepedagoginių studijų studentams. Tačiau jie negalėjo paaiškinti, kaip tai bus suderinama su bendra europine švietimo politika, kuriai pritarė visos ES valstybės (tarp jų ir Lietuva), kad "kvalifikuotų mokytojų švietimas ir mokymas - svarbiausias aspektas modernizuojant Europos švietimo ir mokymo sistemas ir ateityje keliant bendrą kokybiško išsilavinimo įgijimo lygį". Kvalifikacinius reikalavimus mokytojui turėtų nustatyti Švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu, bet ar tai išspręstų atsitiktinių žmonių atėjimo dirbti į mokyklas problemą? Akivaizdžiai išsiskyrus pozicijoms, nutarta diskusijas tęsti platesniame suinteresuotų institucijų rate ir neskubėti teikti įstatymo pataisų šios kadencijos Seimui.

Mokyklos savivalda nebus naikinama

Mokytojų atstovų kritikuota Švietimo įstatymo pasiūlyta nuostata, kad mokyklos savivaldos institucijos tėra "patariamos institucijos" mokyklos vadovui, nors savivalda pati valdo, ministerijos atstovų nebuvo labai ginama. Darbo grupės nariai sutiko, kad galima būtų ieškoti kitokių formuluočių ir paprašė profsąjungų atstovų pateikti konkrečius pasiūlymus.

Kita vertus, mokytojų atstovai sušvelnino kritiką dėl mokyklų tinklo ir mokyklų tipų reglamentavimo. Atstovai pripažino, kad siekiai visas vidurines mokyklas reorganizuoti į gimnazijas, įvesti progimnazijas bei sutvarkyti pagrindinių mokyklų statusą nėra jau tokie blogi. Jei pavyktų nuosekliai ir ramiai susitarti dėl mokyklų struktūrų, būtų galima išvengti bereikalingos įtampos savivaldybėse tvarkant mokyklų tinklus.

Susitarta parengti Mokytojo etikos kodeksą

Kilus diskusijoms dėl papildomų pareigų priskyrimo mokytojams ir išsiskyrus nuomonėms, prieita prie išvados, kad konsultacijas dėl mokytojų pareigų būtina tęsti. Kadangi, nuo kitų metų rugsėjo ketinama pereiti prie naujos etatinės mokytojų darbo apmokėjimo sistemos, ministerijos atstovai pasiūlė mokytojų pareigas bei funkcijas svarstyti kartu su etatinio apmokėjimo įvedimu. Profsąjungos atstovai pritarė pasiūlymui. Kartu pasiūlė vėl atgaivinti diskusijas dėl Mokytojo etikos kodekso, kuris prieš kelis metus buvo paruoštas, tačiau atgulė stalčiuose. Mokytojo etikos kodeksas turėtų būti svarstomas visos švietimo bendruomenės. Reikėtų galutinai jį parengti ir priimti.

Nerasta sąlyčio taškų dėl savianalizės ir veiklos vertinimo anketos

Profesinės sąjungos narių griežtai kritikuotos Mokytojų atestacijos nuostatų reikalaujamos savianalizės ir veiklos vertinimo anketos ministerija vis dar nenori atsisakyti. Kai kuriose mokyklose anketa tapo popierizmo dauginimo mašina, kitose ji tapo mokytojų bauginimo ir grasinimo jiems įrankiu. Ministerijos atstovai įrodinėja, kad, atsisakius anketos, dalis mokytojų nustos tobulintis ir kelti kvalifikaciją. Profsąjungos atstovai argumentuoja, kad anketos apverčia funkcijas - ne mokytoją prižiūrinčios institucijos turi įrodinėti, jog mokytojas dirba blogai, o pats mokytojas turi nuolat įrodinėti, jog dirba gerai. AŠDPS ir toliau sieks, kad savianalizės ir veiklos vertinimo anketų būtų atsisakyta bei sumažintas popierizmas mokykloje.

AŠDPS palankiai įvertino Lietuvos švietimo kokybės užtikrinimo koncepcijos atsiradimą, kaip rimtą žingsnį formuojant šalies švietimo kokybės užtikrinimo politiką. Profesinės sąjungos atstovai pateikė ŠMM savo išvadas dėl Koncepcijos ir pasiūlė kartu bendradarbiaujant toliau vystyti švietimo specialistų, politikų ir visuomenės dialogą švietimo kokybės užtikrinimo bei jos gerinimo tema.

AŠDPS griežtai pasisako prieš egzaminų rengimą šeštadieniais

Atskirai buvo aptarta egzaminų organizavimo tvarka. Nacionalinis egzaminų centras yra pateikęs tris brandos egzaminų organizavimo grafikus. Profesinė sąjunga apklausė savo narius ir rėmėjus, kuris grafikas jiems labiausiai priimtinas. Deja, nei vienas mokytojams netiko. Ypatingai buvo sukritikuotas pasiūlymas egzaminus rengti šeštadieniais. Pirmiausiai, tokia tvarka prieštarautų LR Darbo kodeksui. Antra, yra tikimybė, kad gali būti nespėta baigti mokymo programų ar jų pakartoti. Trečia, tai didintų mokytojų darbo krūvius, tačiau vargu ar atsirastų atitinkamas finansavimas už papildomą darbą - šiais metais už egzaminų vykdymą ir darbų vertinimą sumokėta (o kai kur dar ir nesumokėta) labai mažai.

Profsąjungos atstovai siūlė kiek galima vėliau pradėti vykdyti egzaminų sesiją, nes, pasak jų, turi būti pasibaigusios pamokos, o vykstantys egzaminai neturi trukdyti kitiems mokiniams. Ministerijos atstovai apgailestavo, kad pradėti egzaminų sesijos vėliau kitais - 2009 metais neįmanoma, tačiau tokia galimybė atsirastų 2010 metais, nes ketinama atsisakyti pakartotinės sesijos ir brandos bei mokyklinių egzaminų dubliavimo.

Profesinės sąjungos atstovai pritarė ministerijos pasiūlymui rengti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Žinoma, siekdami, kad mokytojams už darbą būtų papildomai apmokama. Nors dar pavasarį AŠDPS pasiekė, kad už egzaminų vykdymą ir darbų vertinimą būtų apmokėta, tačiau lėšos liko simboliškos. Mokytojų atstovai pasiūlė kelti įkainius ir reikalauja laiku išmokėti tinkamą atlygį. Ministerijos atstovai patikino, kad lėšų turėtų būti, nes už egzaminų vykdymą ir organizavimą planuojama skirti apie 8 mln. litų, o lėšas įtraukti į moksleivio krepšelį. Lėšų paskirstymo detales planuojama aptarti vėliau.

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai liko patenkinti susitikimais su ministerijos atstovais. Susitikimai turėtų būti rengiami reguliariai. Švietimo sistemoje atsirandančias problemas būtų galima svarstyti sektorinėje švietimo trišalėje taryboje, kurioje atstovautų mokytojai, jų darbdaviai bei valstybės atstovai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių