Dėl pavardžių rašymo Prezidentė tariasi su ekspertais

Prezidentė aiškinasi dėl galimybių leisti pavardes lietuviškuose dokumentuose rašyti ir nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis.

Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt nurodė, kad ji konsultuojasi su ekspertais.

Pavyzdžiui, lenkų ir kitose kalbose yra lotyniškam raidynui priskiriama raidė „w“, kurios nėra lietuvių abėcėlėje.

Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę išaiškino, kad Lietuvos piliečių pasuose vardai ir pavardės gali būti rašomi ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau tik papildomuose dokumento puslapiuose ir toks rašymas neturėtų būti prilyginams įrašui valstybine kalba.

„Prezidentė nekomentuoja KT sprendimo, jame aiškiai pasakyta, bet Prezidentė atvira tolesnei diskusijai“, - ketvirtadienį kalbėjo L. Balsys, nurodydamas, kad D. Grybauskaitė „nori aiškumo“, ką sako kalbininkai, konstitucinės teisės ekspertai, politikai Seime.

Anot L. Balsio, tai, ar pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų rašomas papildomame, ar pagrindiniame dokumento puslapyje, yra „jau techninės detalės“.

„Čia jau techninės detalės. Prezidentė atvira principiniam sprendimui [...] Kuriam puslapy, kaip - tolimesnių detalių klausimas“, - sakė L. Balsys.

Jis nurodė, kad šio klausimo D. Grybauskaitė neaptarinėjo Lenkijoje, kur lankėsi trečiadienį.

Prieš Lietuvos vadovės vizitą lenkų spauda rašė, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis norėtų aptarti lenkiškų pavardžių rašybos lietuviškuose dokumentuose klausimą.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius Lietuvos radijui trečiadienį sakė, kad KT išaiškinimas dėl nelietuviškų pavardžių rašymo pase klausimo neišsprendė.

„KT sprendimas yra viena, o antra tai, kaip toliau elgsis įstatymų leidėjas, kokioje stadijoje atsidurs vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektas“, - nurodė E. Trusevičius. 

Česlovas Stankevičius, Seimo vicepirmininkas, užregistravęs įstatymo projektą dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo, sako besiremiantis Lietuvoje 1938 metų gruodį priimtu įstatymu, kad „nelietuvių pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.

Anot jo, Europoje tokia nuostata taip pat galioja dėl lotyniškų rašmenų, o „iš kitų kalbų - kirilicos, kinų, japonų, korėjiečių - yra nustatyta pavardžių transkripcija į lotyniškas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių