Dėl lenkiškų pavardžių rašybos – į Strasbūrą (papildyta)

Konstitucinio Teismo sprendimo papiktinti lenkų politikai ketina paduoti ieškinį prieš Lietuvą, reikalaudami įteisinti lenkišką pavardžių rašybą lietuviškuose asmens dokumentuose.

Gins žmogaus teises

Tokius ketinimus Lenkijos žiniasklaidai atskleidė Lietuvos deleguotas europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis. „Tai ženklas, kad Lietuvoje trūksta geros valios šio klausimo sprendimui. Belieka tik apgailestauti, - dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė V.Tomaševskis. - Dalis lenkų ketina kovoti dėl teisės į savo pavardę Europos teismuose. Niekas negali iš žmogaus atimti teisės į vardą ir pavardę.“

Anot dienraščio, LLRA lyderis užsiminė apie ketinimus kreiptis į Strasbūre esantį Europos Žmogaus Teisių Teismą. Tiesa, politikas nenurodė asmeniškai ketinantis skųstis Strasbūro teismui.

Regis, V.Tomaševskis su lietuviška žiniasklaida bendrauja ne taip noriai, kaip su lenkiška. Portalo žurnalisto paprašytas pakomentuoti ketinimus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, LLRA lyderis žurnalistą išvadino nacionalistu ir atsisakė kalbėti.

Primename, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog nelietuviškus rašmenis lietuviškuose dokumentuose naudoti galima. Tačiau asmens vardas ir pavardė ne valstybine kalba gali būti nurodomi kitų įrašų puslapyje. Taigi pagrindiniame Lietuvos piliečio paso lape neleista lietuviškų rašmenų keisti lenkiškais, kas labiausiai ir papiktino ne tik V.Tomaševskį, bet ir Lenkijos politikus.

A.Kubilius ieško kompromiso

Premjeras Andrius Kubilius akivaizdžiai pajuto, kad Lenkija neigiamai sureagavo į Konstitucinio Teismo verdiktą. Vyriausybės vadovas, regis, mėgis ieškoti kompromiso, kuris užgesintų gaisrą, kilusį Lietuvos ir Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Pirmadienį išplatintame Vyriausybės pranešime savotiško taikdario vaidmuo patikėtas šiuolaikinės lietuvių kalbos gramatikos pamatų kūrėjui Jonui Jablonskiui. Būtent jo žodžiai cituojami pranešime: „Su svetimų tautų vardais turėtume taip elgtis, kaip norėtume, kad jos, t.y. svetimosios tautos elgtųsi su mūsų pačių vardais“.

Anot premjero, padėtį galbūt normalizuotų Seime įregisturotas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Juo siūloma sudaryti galimybes Lietuvos piliečiams, įgyjantiems nelietuviškas pavardes ar užsieniečiams, kurių turimas vardas ar pavardė pagal pirminį dokumentą yra nelietuviški, pasirinkti, kokios kalbos rašmenimis vardai ir pavardės bus rašomi asmens dokumente. Tiesa, čia kiek nukentėtų rusų tautinė mažuma, mat siūloma apsiriboti lotyniško pagrindo rašmenimis.

Beje, A.Kubilius taip pat užsimena, kad  kreipimasis į Strasbūrą galbūt išeitų į naudą Lietuvai. „Sprendžiant nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose klausimą reikia turėti omenyje, kad žmogaus teisę į savo vardo ir pavardės autentiškumą gina Europos Žmogaus Teisių Teismas“, - teigiama Vyriausybės pranešime.

A.Kašėta: politika ima viršų

Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje pirmininkas Algis Kašėta portalui teigė, jog politikos lenkiškų pavardžių rašybos klausime - netgi daugiau, nei tautinių interesų. „O politikai iš to, kaip ir dera, daro politką“, - sakė A.Kašėta.

Pašnekovas nesiryžo prognozuoti, kaip Strasbūras spręstų šį klausimą. Pasak jo, aišku tik viena - jei Lietuva dėl lenkiškų pavardžių rašybos bus apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui, jo verdiktas bus galutinis ir užbaigs daugelį metų trunkantį dviejų valstybių ginčą.


Šiame straipsnyje: LenkaiTomaševskis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių