- LRT televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Girdėti apie tragiškas eismo nelaimes mirties keliu vadinamame kelyje „Via Baltica“ jau tapo įprasta. Kaip ir apie tai, kad ieškant kaltų dažniausiai kaltinamas dideliam eismo srautui nebetinkamas kelias. Bet ar tikrai kaltas tik kelias?
Skaudžios eismo nelaimės, vykstančios kelyje „Via Baltica“, nejučia verčia manyti, kad vairuotojai šią atkarpą mirties keliu krikštija ne be reikalo. Kelio reputacijos nešvelnina ir skambios žiniasklaidos antraštės, tokios kaip „Mirties kelias nusinešė dar vieną gyvybę“. Tačiau kas iš tiesų kaltas dėl čia dažnai vykstančių tragiškų eismo įvykių? Negi tik kelias?
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, kad kaltų ieškojimas niekada nepadėjo išvengti eismo įvykių.
„Sutikime, kad niekas nekaltina architekto, kai kas nors užsimuša, iškritęs iš devynaukščio. Žmonės, tai suprasdami, nesiskeryčioja, išlindę pro devinto aukšto langą. Tuo metu kelyje, nors yra nesaugu, viršija greitį, lenkia. O po to ieško kaltų“, – stebisi N. Abukauskas.
Kelių direkcijos atstovai sutinka, kad „Via Balticos“ ruožui jau žūtbūt reikalauja rekonstrukcijos.
LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ apsilankė Kelių ir transporto tyrimo institute. Ką rodo paskutiniai kelių metų duomenys apie šiame kelyje vykstančius eismo įvykius?
Pasak Saugaus eismo skyriaus grupės vadovės Dovilės Krasauskaitės, faktai byloja, kad daugiausia eismo nelaimių „Via Balticos“ magistralėje įvyksta A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Apie 60–70 proc. avarijų įvyksta dėl susidūrimų.
„Pagrindinės priežastys – neatsargūs, neapdairūs lenkimai; lenkiama neįsitikinus, jog tai daryti saugu. Taip pat vairuotojai labai neatidžiai elgiasi sankryžose, neapdairiai išvažiuoja iš šalutinių kelių, nepraleisdami pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių. Nesilaiko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės“, – vardijo D. Krasauskaitė.
Priešpriešinių susidūrimų daugiau fiksuota 2015-aisiais. Praėjusiais metais gerokai išaugo galinių susidūrimų ir pėsčiųjų sužalojimų. Nors apskritai eismo įvykių kelyje „Via Baltica“ mažėja, pastebima, kad daugėja avarijų, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai.
Lietuvos kelių policijos vadovas sako, kad pagrindinės avarijų priežastys šiame kelyje lygiai tos pačios kaip ir kituose magistraliniuose keliuose.
„Greitis, chuliganiškas vairavimas ir ištisinės juostos kirtimas, lenkimo taisyklių pažeidimai. Pasekmės, kai išvažiuojama į priešpriešinį eismą ir susiduriama kaktomuša, dažniausiai būna tragiškos“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Policijos ir Kelių direkcijos atstovai nepateisina skubančių vairuotojų, kurie neleistinose vietose žūtbūt nori aplenkti lėtesnes žemės ūkio transporto priemones ir taip kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Faktai rodo, kad ištisinė linija nekantriausiems „Via Balticos“ vairuotojams lygi nuliui. Gal atsakomybės sugriežtinimas už šį pažeidimą pagerins situaciją?
Artimiausius darbus, kuriuos numatoma atlikti kelyje „Via Baltica“, sužinosite reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...