- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje jau kelerius metus ant Biržos tilto turėklų jaunavedžiams neleidžiama kabinti spynų. Apie galimybę šiai įsimylėjėlių tradicijai sukurti specialią vietą svarsto ir Vilnius. Spynų rūdys persimeta ant tiltų turėklų, o štai, pavyzdžiui, Vilniaus Malūnų tilto turėklai dėl spynų kiekio netgi pasvirę, aiškina sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.
Dėl įsimylėjėlių pakabintų spynų svorio 2014-aisiais įgriuvo dalis Menų tilto („Pont des Arts“) Paryžiuje. Tuomet tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas nenukentėjo. Todėl tais metais šimtai žmonių pasirašė Paryžiaus merui ir miesto tarybai adresuotą peticiją, raginančią nuimti spynas. Pasak jų, „meilės spynos“ gadina Senos tiltus. Teigiama, kad visame Paryžiuje ant įvairių tiltų pakabinta apie 700 tūkst. spynų. 2015-aisiais miesto tarnybos pašalino šimtus tūkstančių tokių spynų nuo Paryžiaus tiltų.
Spynų ant tiltų nebeliko
Kabinti spynas ant Biržos tilto Klaipėdoje pradėta 2007-aisiais, kai tiltas buvo rekonstruotas. Tačiau 2010-aisias Biržos tiltą prižiūrinčios bendrovės „Viadukas“ specialistai nusprendė, jog surūdijusias spynas reikia nupjauti, kad korozija nepersimestų į pakeliamojo tilto konstrukcijas. Tačiau tiltas ilgai be spynų neišbuvo, pamažu jos vėl ėmė rastis ant tilto turėklų ir dar kartą buvo nupjaustytos 2013-aisias.
Tuomet Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda kalbėjo, kad visi žino, jog kabinti spynų ant tilto turėklų negalima, bet to nepaiso. „Atrodytų nieko blogo, bet tai labai kenkia tiltui. Susidarius vibracijai, spynos pažeidžia turėklus ir juos reikia perdažyti. Būna, kad nuo spynų rūdys persimeta ant turėklų. Tiek tilto perdažymas, tiek rūdžių valymas kainuoja“, – tvirtino jis.
Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė sako, kad jaunavedžiai spynų ant Biržos tilto jau kelerius metus nebekabina, tai yra netgi draudžiama pagal miesto švaros ir tvarkos bei sanitarijos taisykles.
„Baiminantis, kad papildomas svoris turės poveikio tiltui, netoli tilto, Danės skvere, įrengtas Meilės medis. Tą medį miestui padovanojo kalvių plenero dalyviai. Ant jo jaunavedžiai kabina savo spyneles“, – apie pastarojo meto situaciją pasakoja R. Beinoravičienė.
Pernai atidarytas Alytaus pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, kuris yra aukščiausias Lietuvoje, taip pat buvo tapęs „meilės spynų“ kabinimo vieta. Tačiau po atidarymo ilgai nelaukęs, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius kreipėsi į gyventojus prašydamas saugoti miesto turtą ir nekabinti spynų ant tilto turėklų, nes jau buvo pastebėta spynų padaryta žala.
Atrodytų nieko blogo, bet tai labai kenkia tiltui. Susidarius vibracijai, spynos pažeidžia turėklus ir juos reikia perdažyti. Būna, kad nuo spynų rūdys persimeta ant turėklų.
Ieško specialios vietos spynoms
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Visockas pastebi, kad įsitikinimas, jog pakabinus spynelę ant tilto ir išmetus raktus į upę, įsimylėjėlių meilė bus amžina, sostinėje gyvuoja jau ne vienerius metus.
„Įvairių dydžių ir formų spynos puošia kone visus mieto centre esančius tiltus, tačiau daugiausiai amžiną meilę simbolizuojančių spynų kabo ant Malūnų, Užupio, Paupio tiltų turėklų. Esame paskaičiavę, kad ant kiekvieno šių tiltų pakabinta apie 300–500 įvairiausių spynų.
Visos spynos nuo minėtų tiltų prieš aštuonerius metus buvo nukabintos, nes spynų rūdys persimeta ant tiltų turėklų ir prasideda konstrukcijų korozija, didelės spynos siauruose pėsčiųjų praėjimuose trukdo ir pėstiesiems, tampa sunku perdažyti tiltų turėklus“, – tikina A. Visockas.
Tačiau spynos netruko sugrįžti ant Vilniaus tiltų turėklų, o kai kurios jau rimtai grasina jų saugumui.
„Dėl didelio kiekio spynų, pavyzdžiui, Malūnų tilto turėklai yra pasvirę apie 5–7 laipsnius, tad artimiausiu metu planuojame svarstyti galimybes įrengti specialią vietą šiems simboliams kabinti“, – pažymi A. Visockas.
Spynos problema netapo
Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė sako, kad laikinojoje sostinėje „meilės spynos“ problema netapo, nes nėra dažnas reiškinys.
„Šiais laikais daugelyje pasaulio valstybių labai populiaru jauniesiems po tuoktuvių prikabinti spyną ant tilto, ją užrakinti ir raktą išmesti į vandenį, tačiau Kaune tokia tradicija nesusiformavo. Kaunas turi išskirtinę Rotušę, čia susituokus tradiciškai yra paskambinama Rotušės varpu ir visiems pranešama apie naujai sudarytą santuoką. Vėliau susirinkusieji sveikinami gėlėmis, simbolinėmis dovanomis, dar vėliau dažniausiai vykstama į gamtą.
Kiek teko bendrauti su jaunavedžiais, ant tilto užkabinti „meilės spyną“ važiuoja vos viena kita pora. Kaune tik ant tilto į Nemuno salą ir Trijų mergelių tilto teko matyti keletą pakabintų spynų, tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys. Taigi tokios „meilės spynos“ ant tiltų tikrai netapo miesto problema“, – komentuoja A. Augonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...