Daugiausia baudų gyvūnėlių parduotuvės gauna dėl nevalytų narvelių

Nors gyvūnėlių parduotuvės nuolat tikrinamos, tačiau  gyvūnų laikymo sąlygos ten nėra tinkamos.

Gyvūnų laikymo sąlygos parduotuvėse turi atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus. Gydytoja Simona Lepko sako, kad gyvūnai gyvena per mažose erdvėse, patiria stresą, jiems trūksta kontakto su žmonėmis.

Tačiau gyvūnėlių parduotuvės atstovė L. Kačanauskienė tvirtina, kad gyvūnų gyvenimo sąlygos atitinka visus jų fiziologinius poreikius.

Skirmantas Miškinis, Vilniaus maisto ir veterinarijos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius, teigia, kad per šiuos metus Vilniaus mieste ir rajone patikrinta 30 gyvūnėlių parduotuvių. Iš jų 6 parduotuvės tikrintos pagal žmonių skundus.

„Paprastai daugiausia nustatomi [pažeidimai] yra nevalyti narveliai, kartais nustatoma, kad gyvūnai laikomi per tankiai, dar būna netinkama gyvūno laikymo vieta dėl narvelio konstrukcijos“, – apie gyvūnėlių laiko sąlygų pažeidimus parduotuvėse pasakoja S. Miškinis.

Jis priduria, kad per šiuos metus keturioms gyvūnėlių parduotuvėms yra skirtos nuobaudos  – jos siekia 40 litų. Inspektorius pabrėžia, kad keturioms prekiautojų patalpoms buvo panaikintas veterinarinis patvirtinimas – uždrausta parduotuvės veikla.

Mažuose narveliuose patiria stresą?

Veterinarijos gydytoja S. Lepko pasakoja, kad zooparduotuvėse gyvūnėliai laikomi mažuose narveliuose, jie mato ir girdi pro šalį praeinančius žmones, tačiau negali jų pasiekti. Tai, anot veterinarės, kelia gyvūnams stresą.

„[Gyvūnai] yra patalpinami į tam tikrą dėžutę, ir jie mato žmogų, bet negali su juo kontaktuoti. Paprastai tai gali sukelti psichologines problemas: kai parsineši [namo] šuniuką ir jis nemoka elgtis didesnėje erdvėje, nemoka šlapintis, nekontaktuoja su žmogumi, kartais jis būna mažesnio svorio, nei turėtų būti“, – pasakoja veterinarė.

Ji priduria, kad patirtas stresas atsiliepia gyvūno kailio, sveikatos būklei, ėdesiui.
„Tam tikroms šuniukų veislėms nuo mažų dienų reikia tam tikrus atstumus įveikti, daug judėti. Ir jeigu yra nejudama, tai atrofuojasi raumenys, yra silpnesni raiščiai, tai dėl to yra bėda, jeigu jie nuolat būna tame narvelyje, kur judėjimas yra nedidelis“, – tvirtina gydytoja.

Tačiau zooparduotuvės „Kika“ Rinkodaros skyriaus vadovė Loreta Kačanauskienė neigia, kad parduotuvėse gyvūnai priversti gyventi per mažose erdvėse.

„Veislynuose (ypač užsienyje) žmonės laiko gyvūnus žymiai mažesnėse erdvėse. Mūsų parduotuvėse gyvūnams pakanka erdvės, jų „namai“ yra ventiliuojami, atitinka laikymo standartus.  Narvų aukštis ir plotis atitinka gyvūno fiziologinius poreikius. Šuniukai, kačiukai išleidžiami palakstyti, padūkti, taigi puikiai susipažįsta ir su didelėmis, ir su mažesnėmis erdvėmis. Parduotuvės darbuotojai su jais bendrauja, pažaidžia.

Įvertinkime ir  gyvenimišką kasdienybę – kai šeimos nariams išėjus į darbą, augintinis lieka vienas uždaroje aplinkoje ir laukia sugrįžtančių šeimininkų“, – aiškina L. Kačanauskienė.

Siekiama, kad parduotuvėje gyvūnas būtų kuo trumpiau

S. Miškinis sako, kad planinis gyvūnėlių parduotuvių patikrinimas vyksta kartą per trejus metus. Tačiau, anot jo, gavus piliečių nusiskundimų, kad parduotuvėje gyvūnėliai gali būti laikomi netinkamai, tarnyba vyksta jos patikrinti.

„Nors dažniausiai tie skundai nepasitvirtina, bet vis tiek važiuoja inspektoriai ir patikrina“, – LRT.lt sakė S. Miškinis. Jis priduria, kad yra reikalaujama, kad pardavinėjami gyvūnėliai parduotuvėje būtų kuo trumpesnį laiką ir tuo metu jaustųsi kaip galima geriau.

„Prekiautojo patalpos dažniausiai yra prie kažkokių parduotuvių, kažkokiuose centruose. Ir tas gyvūnas, atkeliavęs į tas patalpas, būna ten tik tam tikrą laiką, jis ten negyvena visą gyvenimą. Esmė tame, kad gyvūnas tokiomis laikymo sąlygomis būtų kuo mažesnį laiką. Prekiautojas, kai gauna gyvūnėlį, stengiasi kuo greičiau surasti jam kitą šeimininką. Tai tokiu atveju jis pabūna kelias dienas tose patalpose“, – tikina inspektorius.

Jis sako, kad ne visada parduotuvėje gyvenantys gyvūnėliai gali būti vedami pasivaikščioti į lauką. Jis ragina atsižvelgti į daugelį sąlygų.

„Jeigu [parduotuvė]  yra kažkokiame centre, tai kur tuos gyvūnėlius vedžiosi? Jeigu tie gyvūnėliai yra jauni, tai iškyla problema, kad reikia juos skiepyti. Paskiepijus yra tam tikra rizika, kad kol susidaro imunitetas, negalima jų vesti [į lauką]. Mes reikalaujame, kad tie gyvūnėliai jaustųsi kaip galima normaliau, ir, sakykim, kad tos sąlygos jiems būtų kuo priimtinesnės. Ir kad jie kuo greičiau surastų nuolatinį šeimininką ir negyventų tose prekiautojo patalpose“, – aiškina S. Miškinis.

Tiek šunims, tiek katėms reikia socializacijos

S. Lepko teigia, kad, pavyzdžiui, šuniukai į parduotuves patenka jau nuo 6 savaičių amžiaus. Anot jos, jie įpranta prie parduotuvės aplinkos, todėl juos būna sunku dresuoti.

„Jis yra ką tik atitrauktas nuo mamos ir patenka į svetimą erdvę, kur praktiškai nekontaktuoja su niekuo arba kontaktuoja tik su panašaus amžiaus arba vyresniais gyvūnais. Tai nuo 6 savaičių jis būna įpratęs prie tam tikros aplinkos, tam tikro režimo, jis yra toks pusiau laukinukas. Pirmi metai yra patys svarbiausi šuniuko įgūdžiams susiformuoti. O parduotuvėse gyvenantys šuniukai yra nedresuojami, nekontaktuoja, dėl to išlenda psichologinės bėdos, baikštumas, nėra socializacijos, patekus į būrį žmonių, šuo gali išsigąsti, tapti agresyvus. Kai šuo bijo, tai yra pats baisiausias dalykas“, – tikina veterinarė.

Anot jos, kai šuniukas nėra socializuotas, su juo yra sunkiau dirbti namuose, jis neklauso, atsiranda tam tikra agresija.

S. Lepko teigia, kad ne tik šuniukams, bet ir katėms reikalinga socializacija, tačiau kiek kitokia.

„Katės yra kitokios negu šunys, vienoms katėms reikia daugiau kontakto, kitoms reikia mažiau. Bet kokiu atveju socializacija yra privaloma. Jeigu katė nekontaktuoja, ji bus baikšti, galbūt reikš agresiją, į kai kuriuos daiktus reaguos agresyviai, pavyzdžiui, [neigiamai reaguos] į laiptus arba liftą. Galbūt šaldytuvas jai labai baugiai atrodys, ir ji šnypš. Katė gali 3–4 dienas nevalgyti [dėl streso]“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.

Tačiau L. Kačanauskienė prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad parduotuvėse gyvūnai yra lavinami ir su jais kontaktuojama pakankamai.

„Gyvūnai nuolat lavinami – jiems duodami kramtalai, skanėstai, jie turi žaislų, draskyklių, bendrauja ir su žmonėmis, ir su šalia gyvenančiais gyvūnais. Kontaktavimas (bendravimas) ir dresavimas yra kiek skirtingi dalykai. Gyvūnai nuolat kontaktuoja su parduotuvės darbuotojomis, kurios juos šeria, prižiūri, su parduotuvės lankytojais, kurie jais domisi“, – sako gyvūnų parduotuvės rinkodaros vadovė. Ji tvirtina, kad į parduotuves atkeliauja tinkamo amžiaus gyvūnai, jau gavę reikiamus skiepus, bet dar per maži dresūrai.

„Žmogus, įsigijęs gyvūną, atsižvelgdamas į jo veislę, charakterio ypatumus, po truputį gali jį auklėti nuo 4–5 mėnesių“, – teigia L. Kačanauskienė.

Kuo vyresnis gyvūnėlis, tuo sunkiau naujam šeimininkui būna jį dresuoti. Todėl pirkėjai labiau linkę įsigyti jaunesnius augintinius.  Kaip pasakoja S. Lepko, ji yra pastebėjusi, kad gyvūnų parduotuvėse pusės metų šuniukai jau pardavinėjami su nuolaidomis.
L. Kačanauskienė sako, kad parduotuvėse gyvūnai nuperkami labai greitai, nes yra nedideli ir mažų veislių. „Yra pasitaikę ir atvejų, kai paaugusį gyvūną padovanojome žmonėms, kurie norėjo juo rūpintis“, – sako „Kika“ Rinkodaros skyriaus vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių