Daugėja norinčiųjų išmokti gestų kalbos

Vis daugiau jaunų žmonių mokosi lietuvių gestų kalbos. O specializuotuose centruose pernai suteikta beveik 35 tūkst. gestų kalbos vertimo paslaugų.

Planuojama, kad šiais metais tokias paslaugas teiks beveik šimtas vertėjų ir negirdintiesiems jos taps lengviau prieinamos, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vytauto Didžiojo universitete dėstančiam Arūnui Bražinskui lietuvių gestų kalbos mokymas – ir mėgstamas darbas, ir kasdienybė. Negirdintis dėstytojas puikiai išmano, kaip girdintiems atskleisti kurčiųjų pasaulį.

„Pradžioje, 2007 metais, kai pradėjau universitete dėstyti, buvo mažesnė grupė, kuri kiekvienais metais didėjo, o dabar jau gana didelė“, – teigė lietuvių gestų kalbos specialistas Arūnas Bražinskas.

„Iš pradžių keisčiausia ir sunkiausia buvo priprasti prie dėstytojo kai kurių garsų, kaip, pavyzdžiui, autobusas – tai toks garsas „pf pf pf“. Bet po to tai jau negalėdavom be to“, – pasakojo VDU psichologijos studentė Vitalija Pranevičiūtė.

Gestų kalbos noriai mokosi socialinių mokslų studentai, būsimieji psichologai, filologai.

„Pasirinkusi tą kalbą džiaugiuosi ne todėl, kad išmokau, bet todėl, kad sužinojau daugybę dalykų. Pradėjau visiems savo draugams pasakoti ir naikinti tam tikrus stereotipus“, – tvirtino V. Pranevičiūtė.

Per penkerius metus norinčiųjų mokytis gestų kalbos skaičius išaugo nuo kelių iki keliasdešimties, ir tai tik Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Centrų, kuriuose ne tik mokoma gestų kalbos, bet ir rengiama mokymo medžiaga gaisrininkams, socialiniams ir kitiems su kurčiaisiais susiduriančių įstaigų darbuotojams, yra ir daugiau.

Šiais metais ketinama pradėti įgyvendinti ir 4 gestų kalbos vertėjų centrų Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose pritaikymo investicinius projektus. Juos įgyvendinus Lietuvoje bus pradėtos teikti visiškai naujos paslaugos – vaizdo vertimas gestų kalba.

„Vienas studentas vaikinas labai įdomiai pasakė: „Aš gyvenu Lietuvoje ir mūsų pirma kalba – lietuvių, antroji – mes mokomės anglų kalbos, bet mes gi turim ir gestų kalbą savo, lietuvių gestų kalbą ir negi mums jos nereikia?“ Reikia“, – sakė A. Bražinskas.

Vien pernai penkiuose gestų kalbos vertėjų centruose beveik 3 tūkst. kurčiųjų suteikta kone 35 tūkstančiai vertimo paslaugų. Čia dirbo 82 vertėjai, o nuo šių metų planuojama įsteigti dar papildomų 14 etatų.

Daugiau titruotų laidų, o ateityje – ir filmų klausos negalią turintiems žmonėms planuojama rodyti ir per Lietuvos televiziją.