- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o atliekame tai, ką privalome. Tvarkytis turi būti įprasta ir natūralu“, – įsitikinęs aplinkos gražinimo akcijos „Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas.
Šį šeštadienį vyksiančios akcijos iniciatorius tiki, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi: kasmet tvarkosi vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau šiukšlių.
– Kiek savanorių tikitės gegužės 11 d.?
– Tikimės gero oro ir prognozuojame, kad akcijoje dalyvaus iki 10 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais savanorių padaugėja apie 60 tūkst. Žinoma, labai svarbios yra oro sąlygos.
– Pastebima, kad kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau atliekų. Kaip manote, kodėl?
– Manome, kad galbūt šiek tiek prisidedame prie to, kad žmonės mažiau šiukšlina. Be abejo, tai nereiškia, kad šiukšlių nebėra, tačiau situacija tikrai yra geresnė, nei buvo 2010 metais ar anksčiau. Miestuose, kaip matome, komunalinės tarnybos jau pajėgios palaikyti švarą, bet savanorių pagalba yra labai svarbi ir kitur.
– Šiemet pirmą kartą pakvietėte švarinti ne tik miestų kiemus bei gatves, bet ir miškus. Kiek yra panorusiųjų dalyvauti?
– Kol kas šių duomenų dar neturime, esame sutelkę dėmesį į komunikavimą ir koordinavimą. Pirminius duomenis turėsime antradienį arba trečiadienį. Tačiau tvarkymo darbai jau prasidėję.
Šiame akcijos etape susiduriame su transporto problema, kuri tikrai sumažina dalyvių kiekį. Stengiamės suburti kolektyvines grupes, kurios galėtų vykti į miškus.
– Kaimo vietovėse trūksta vietų, kur galima būtų išmesti atliekas. Grybaudamas surinkai maišą šiukšlių, ir turi nors ir autobusu į miestą vežtis. Ar tai kaip nors sprendžiama?
– Tai susiję su tiesioginiais kaštais. Su mūsų partneriais miškininkais bei regioninių parkų direkcijomis turime viziją ir tikslą skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogus, ką atsivežęs, turi ir išsivežti. Konteinerių pastatymas problemos iš esmės neišspręs. Taip pat kiltų problema dėl administravimo, važiavimas, šiukšlių išvežimas kainuoja tikrai daug. Savivaldybių biudžetai yra labai riboti. Taigi svarbiausia yra skatinti žmonių sąmoningumą, kad šiukšlės nebūtų mėtomos bet kur. Būtų gerai, jeigu būtų labiau prieinama informacija, kur arčiausiai gali šiukšles išmesti.
– Per akciją miestuose tikriausiai daug žmonių ne jungsis į talkas numatytuose tvarkymosi taškuose, bet kuops savo kiemus, gatvę, kurioje gyvena. Ką patartumėte jiems, kad tvarkymasis būtų kuo draugiškesnis gamtai, o surinktomis atliekomis netektų rūpintis kitiems?
– Visų pirmiausia yra svarbu, kad, kai tvarkoma sava teritorija, tos atliekos nebūtų nešamos į gatvę. Jeigu taip daroma, tai išbalansuoja visą projekto eigą. Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o darome tai, ką privalome. Tvarkytis yra mūsų pareiga, taip pat pareiga yra ir šiukšles išsivežti. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai, susitvarkę savo teritoriją, nori, kad tas atliekas išvežtų kažkas kitas. Tai neteisinga nuostata. Gyventojai, pasinaudodami, kad vyksta akcija ir nešdami į taškus savas atliekas, sudaro nemažai problemų. Tuomet negalima visko greitai išvežti, kyla nepasitenkinimas.
Iš esmės tvarkymosi akcija yra kaip maratonas: visi kartais bėgioja po vieną, o kartą ar kelis kartus per metus susiburia bendram bėgimui. Tai šventė.
Šiemet už miesto ribų esantys nelegalūs sąvartynai ir atliekomis užterštos teritorijos tvarkomos nuo gegužės 6 iki 11 d. Miestuose „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. Tvarkymo taškuose gyventojams bus išdalinti specialūs raudoni maišai, kuriuos – jau pilnus – gyventojai turės palikti atliekų sukaupimo taškuose.
Švarinimosi akcijos pradininkai – estai. Lietuvoje akcija „Darom“ pirmą kartą suorganizuota 2008 m. Tais metais savanoriai surinko daugiau nei 500 tonų atliekų.
2009 m. akcijoje dalyvavo 45 tūkst. savanorių.
2010 m. prie akcijos prisijungė 100 tūkst. savanorių ir surinko 12 tūkst. tonų atliekų.
2011 m. akcijoje dalyvavo jau 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.
2012 m. akcijoje dalyvavo 210 tūkst. savanorių, kurie surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...