Darbdavių atstovas: studentams trūksta elementarios nuovokos

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pirmininkas Paulius Baltokas nelinkęs sutikti su tokiu požiūriu apie šalies aukštąsias mokyklas ir jų studentus. Anot jo, būna įmonių, kurios slepia mokesčius, bet tai nereiškia, kad taip daro visos įmonės, todėl visų studentų irgi nereikėtų vertinti pagal vieną atvejį.

Siūlo neleisti stoti į vadybą

D. Arlauskas teigia, kad iš vadybininkų, kurie baigę vidurinę mokyklą stoja į universitetus arba kolegijas studijuoti vadybos, darbo rinkoje nėra jokios naudos. Anot jo, vadyba – specifinis ir sudėtingas žmogaus pasirinkimo kelias.

„Norint būti geru vadybininku, reikia būti ir menininku, ir matematiku, ir kuo tik dar besugalvosi. Pas mus žmogus, baigęs mokyklą, stoja į vadybą galvodamas, kad jis taps verslo administratoriumi, galbūt net verslininku, – pastebi D. Arlauskas. – Noriu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Iškilūs verslininkai mesdavo mokyklas arba universitetus ir pasinerdavo į verslą. Vienas iš mano (kaip ir įvairių vadybos guru) pasiūlymų būtų neleisti po vidurinės baigimo stoti į vadybą, jeigu neturi bent vienerių ar dvejų metų stažo ir savo rankomis nesi pačiupinėjęs, kas yra ta vadyba.“

D. Arlauskas panašiai atsiliepia ir apie teisės absolventus. Jis pateikia italų pavyzdį – mokyklas baigę ir nemokamai metams advokatų kontorose įsidarbinę italai turi galimybę suprasti, kas apskritai yra teisė ir kaip ji funkcionuoja. D. Arlausko tvirtinimu, skirtingai nei kitose šalyse, šiandien Lietuvoje daugeliui vis dėlto svarbiausia gauti diplomą.

„Jie galvoja, kad diplomas yra bilietas į darbo rinką. Mes susiduriame su tuo, kad žmonės baigia studijas, bet neturi supratimo apie savo specialybę. [...] Galiu pasakyti dar daugiau – baigę universitetus, pavyzdžiui, įgiję inžinerinę specialybę, kai kurie nemoka skaičiuoti ploto ir tūrio, t. y. elementarių dalykų. Trūksta paprastos nuovokos“, – piktinasi D. Arlauskas.

Įtakos turi prastas įmonių požiūris į praktiką

Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė teigia dedanti daug pastangų, kad alumnai sėkmingai įsitvirtintų darbo rinkoje. „Pirmiausia, labai artimai bendradarbiaujame su verslu. Galiu pateikti pavyzdį – nuo ateinančio rugsėjo kai kurių (kol kas ne visų) programų studentams siūlysime išplėstinės praktikos galimybę“, – sako KTU prorektorė.

Pasak J. Šiugždinienės, tokia galimybė reikštų, kad studentai turės galimybę atlikti vasaros praktiką. Ji teigia, kad verslo įmonėse bus organizuojami konkursai ir studentui bus siūloma galimybė turėti du laisvus semestrus, per kuriuos jis galės išeiti į metus trunkančią išplėstinę praktiką.

„Tai viena iš mūsų strategijų, taikomų, kad kai kurios studijų programos būtų priartintos prie realių problemų, gyvenimo. Privalome iš savo pusės sudaryti galimybę studentams praktikuotis. Verslas turi tai sveikinti. Verslas kuo toliau, tuo palankiau į tai žiūri, nes supranta, kad jauniems žmonėms reikia praktikuotis. Todėl vis rimčiau žiūrima į studentų praktiką“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Ji akcentuoja, kad ši programa vis dėlto neužtikrintų, kad studentas įsidarbins įmonėje, kurioje atliko išplėstinę praktiką.  „Verslininkas turi teisę rinktis savo darbuotoją, ir gali būti, kad praktiką atlikęs jaunuolis verslo įmonei pasirodys netinkamas. Todėl verslo neturėtume skatinti priverstinai įdarbinti aukštąjį mokslą baigusių studentų“, – teigia KTU prorektorė.

J. Šiugždinienė priduria nemananti, kad toks susitarimas būtų labai veiksmingas. „Pokalbiai su verslu vyksta plėtojant mintį, kad labai svarbu rimtai žiūrėti į praktiką. Būna praktikų, kurių metų studentai gauna užduotį kopijuoti dokumentus. Dirbdami su verslininkais, jie turi jausti, kad tai jų socialinės atsakomybės dalis“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.