- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos žiniasklaidai teigė, jog sovietmečiu šventė Lietuvos nepriklausomybės dieną ir Kalėdas.
Interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ D. Grybauskaitė sakė, kad meilę gimtajam kraštui įskiepijo jos mama.
„Taip, mano senelis buvo ištremtas. Jis liko gyvas, nes dėl širdies ligos negalėjo dirbti lageriuose. Todėl mes, vaikai, visuomet žinojome, kad gyvename okupuotoje šalyje. Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę“, - Vokietijos dienraščiui pasakojo D. Grybauskaitė.
„Visą laiką tai prisiminėme ir reikia padėkoti Dievui už tai, kad mūsų šalies okupacija truko tik penkiasdešimt metų, o ne daugiau. Man savo stiprią meilę gimtajam kraštui visų pirma įskiepijo mama. Ji man išsaugojo paveldėtus rankų darbo tautinius drabužius, jos rūpesčiu mane komunistinio režimo metais pakrikštijo pagal katalikų papročius. Žinoma, anuomet niekam negalėjai to pasakoti - nei kaimynams, nei mokyklos draugams. Švęsdavome Kalėdas, švęsdavome Lietuvos nepriklausomybės dieną, nors ir žinojome, kad į tai yra kreivai žiūrima“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, per kelias okupacijas antrojo pasaulinio karo metais, kuomet didelė dalis Lietuvos gyventojų buvo deportuoti į Rusijos gilumą, „išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis“.
„Bent jau senoji karta dar tikrai prisimena, kiek prisikentėjome nuo svetimos sovietų valdžios. Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl suprantame, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo Europos“, - sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė 1983 metais baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete, 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1992 metais Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
D. Grybauskaitė 1983 metais dirbo „Žinijos“ draugijoje prie Mokslų akademijos moksline sekretore, 1983-84 metais - Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, nuo 1985 iki 1990 metų birželio mėnesio - Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.
„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti - būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu“, - Vokietijos dienraščiui sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė šiuo metu vieši Vokietijos Acheno mieste, kur jai bus įteiktas garbingas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...