CŽV kalėjimai Lietuvoje: neabejojama, kad galėjo būti

Galimus amerikiečių slaptus kalėjimus Lietuvoje gaubia tiršta informacinė migla. Lietuvių pareigūnai iš esmės neigia, kad tokie kalėjimai buvo, tačiau nagrinėjant kai kurias su šiais įtarimais susijusias detales aiškėja, kad bent jau prieš kelerius metus Lietuvoje galėjo egzistuoti įtariamųjų teroristų atgabenimo ir jų įkalinimo sistema.

Svarstys lapkritį

Lapkričio pirmosiomis dienomis Seimas turėtų svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyvą pavesti šiam komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvoje. "Nutarimo projektą dėl to jau įregistravome, tačiau Seimo posėdžiai dabar vyks tik lapkričio 3-5 dienomis, todėl tik tuomet ir gali būti projektas svarstomas bei priimamas", - sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, tyrimo metu būtų atsakyta į klausimus, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvoje, ar lietuviškos valstybinės institucijos arba pareigūnai svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

Tyrimą tikimasi baigti iki gruodžio vidurio.

NSGK prieš pusantro mėnesio jau savo iniciatyva tyrė amerikiečių televizijos kompanijos "ABC News" paskleistą informaciją, esą Lietuvoje galėjo būti kalinami ir galbūt net kankinami įtariamieji teroristine veikla, atgabenti iš Afganistano. Tuomet komitetas iš visų Lietuvos institucijų, į kurias buvo nusiųsti atitinkami oficialūs paklausimai, pateikė neigiamus atsakymus.

Dabar įtarimai dėl galimo kalėjimo Lietuvoje atsinaujino po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti netiesioginių įtarimų, jog taip galėjo būti. Be to, "ABC News" paskelbė naują informaciją apie mažiausiai du kartus, kai esą prieš ketverius-penkerius metus Lietuvoje nusileido CŽV užsakyti ir iš Afganistano atskridę lėktuvai. Jie neva galėjo gabenti kalinius.

Buvo visai kitur?

A.Anušauskas jau kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją (CAA), prašydamas informacijos apie galimus CŽV orlaivių skrydžius į Lietuvą. NSGK pirmininko teigimu, anksčiau atlikto tyrimo metu komitetui pateiktoje informacijoje nebuvo duomenų, jog būtų užfiksuoti JAV lėktuvų skrydžiai.

Be to, A.Anušauskas tvirtina radęs Lietuvos oficialių institucijų arba pareigūnų kol kas nepatvirtintą informaciją, kad lėktuvai, apie kuriuos praneša "ABC News" galėjo leistis ne Vilniuje, bet kitose vietose. Tokią informaciją NSGK vadovas rado Europos Tarybos prieš kelerius metus atlikto tyrimo dėl menamų amerikietiškų slaptų kalėjimų Europoje išvadose.

"ABC News" skelbia, kad 2004 metų rugsėjo 20 dieną lėktuvas "Boeing 707", atskridęs iš Bagramo karinės bazės Afganistane, leidosi Vilniuje. Tuo tarpu, pasak A.Anušausko, turima informacija rodo, kad tokio tipo amerikiečiams priklausantis lėktuvas tądien leidosi Helsinkyje, vėliau perskrido į Tunisą.

Kita amerikiečių televizijos informacija skelbia, kad 2005 metų liepą orlaivis "Gulfstream IV" į vilnių atskrido iš Kabulo. "Mūsų turimais duomenimis, 2005 metų liepos 20 dieną užfiksuotas "Gulfstream IV" skrydis iš Kabulo, bet ne į Vilnių, o į Šimanų karinį aerodromą Lenkijoje", - pastebėjo A.Anušauskas.

Europos Tarybos ataskaitoje skelbta, kad šiame lenkiškame aerodrome galėjo egzistuoti slaptas CŽV kalėjimas.

Nežino, ar tai tie lėktuvai

Kita vertus, NSGK pirmininkas pabrėžė, kad jis turi tik atliktų skrydžių numerius bei orlaivių tipą. Bet nėra žinoma, kokie buvo tų lėktuvų kodai.

"ABC News" paskelbė kodus lėktuvų, kurie, kaip teigia ši televizijos kompanija, buvo atskridę į Vilnių. "Boeing 707" atveju tai N88ZL, "Gulfstream IV" - N63MU.

"Mes kol kas nežinome, ar tie lėktuvai, kurie skrido į Helsinkį ir į Šimanus, buvo būtent su šiais kodais. Televizija paskelbė "lėktuvų uodegų" numerius, tai yra kodus, o pas mus yra tik skrydžių numeriai. Tai skirtingi duomenys. Tie duomenys, kurie mums buvo pateikti – be laikų, yra tik maršrutai", - sakė A.Anušauskas.

Anot jo, tokie JAV orlaivių skrydžiai į Vilnių komiteto turimuose duomenyse nėra fiksuoti. "Paprašiau CAA patikslinti tuos duomenis", - sakė politikas.

Tačiau nežinia, ar NSGK pavyks patikslinti duomenis, nes administracija informaciją apie skrydžius esą saugo tik 3–4 metus.

"Gavome informaciją, kad duomenis apie skrydžius saugo, deja, tik 3–4 metus, bet pamėgins archyvuose šį tą iškapstyti, bet anksčiau pirmadienio negalės to padaryti", – tvirtino komiteto pirmininkas.

Išduoda atskirus leidimus

Krašto apsaugos ministerija savo pranešime portalui nurodė, kad "karinės oro pajėgos (KOP) kontroliuoja Lietuvos oro erdvėje tik kariniais tikslais vykdomus orlaivių skrydžius, tačiau civilinių skrydžių apskaitos neatlieka".

Paklausta, ar "ABC News" nurodyti du skrydžiai galėjo būti atliekami Lietuvos KAM užsakymu, gautas toks atsakymas - "civilinių skrydžių su tokiais borto numeriais ir nurodytu laiku KAM neužsakinėjo".

Pranešime taip pat nurodyta, kad Lietuvos oro erdvės stebėjimą vykdančioms KOP šalies valstybinės institucijos, kontroliuojančios civilinių orlaivių skrydžius, pateikia tik tokio pobūdžio informaciją - skrydžio pobūdis (krovininis, keleivinis), lėktuvo šaukinys ir kita. Borto numerį nurodyti KOP nėra privaloma.

KAM duomenimis, "ABC News" nurodyti lėktuvai yra civiliniai, todėl jų panaudojimo prielaidų KAM komentuoti negali.

Pranešimas papildytas svarbia informacija: "Norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal galiojančius NATO ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl NATO ir ES lėktuvų skraidymo šių bendrijų oro erdvėje yra nustatyta, kad NATO ir ES šalys gali išduoti metinius diplomatinius leidimus skrydžiams NATO ir ES šalių valstybiniams orlaiviams, jeigu jie nepriklauso ginkluotųjų, žvalgybos, gabenančių pavojingus krovinius ar ginklus kategorijai. Vykdant skrydžius, kurie patenka į minėtą kategoriją, yra išduodami atskiri leidimai. Tokius leidimus, tarp jų ir metinius diplomatinius, išduoda Užsienio reikalų ministerija, derinant su KOP".

Ar tikrai buvo, negali pasakyti

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis sakė, kad 2004-2005 metais visi į Lietuvą oro transportu atvykę žmonės privalėjo pereiti per pasienio kontrolės punktus. Pasak jo, nebuvo ir nėra jokių specialių nuostatų, kurios leistų Lietuvos ar kitų NATO valstybių kariškiams, specialiųjų tarnybų pareigūnams ar diplomatams atgabenti į Lietuvos teritoriją "gyvą krovinį", tai yra kokius nors keleivius, ir jų neįregistravus pasienio kontrolės punkte išvežti nežinoma kryptimi.

Tačiau G.Mišutis negalėjo pasakyti, ar 2004 metų rugsėjį ir 2005-ųjų liepą iš Vilniaus oro uoste nusileidusių amerikiečių lėktuvų buvo išlaipinti kokie nors žmonės, pavyzdžiui, įtariamieji teroristai.

"Jeigu jie buvo atgabenti, jų dokumentai turėjo būti patikrinti pasieniečių ir jie turėjo būti užfiksuoti. Nebuvo ir nėra taip, kad kas nors galėtų juos pervežti per sieną neužfiksavęs Lietuvos pasienio poste. Tačiau ar tikrai tokių žmonių buvo, negalėčiau pasakyti. Į tokio pobūdžio paklausimus mes atsakome tik teisėsaugos institucijoms, patikrinę savo duomenų bazes", - tvirtino pasieniečių atstovas spaudai.

Jis teigė, kad į atitinkamą paklausimą būtų atsakyta ir NSGK, jeigu toks būtų gautas.

Premjeras nesijaudina

Kalbos, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, premjero Andriaus Kubiliaus nelabai jaudina. Jis patikino neturįs žinių, kad buvo prašoma priimti įtariamus teroristus bei pasiūlė palaukti NSGK tyrimo išvadų. "Man nėra tekę susidurti su tokia situacija. Nesu gavęs, būdamas premjeru, kokių nors jokių prašymų šia tema, todėl negaliu vertinti šios situacijos", – kalbėjo jis.

Pasak A.Kubiliaus, daugiau žinių galbūt galėtų atskleisti ankstesnės valdžios atstovai, pirmiausia Vyriausybės vadovai. "Atsakymus turėtų duoti atitinkamos JAV žinybos, nes mums patiems aiškintis nėra taip paprasta ir nežinau, ar galime ką nors papildomai išsiaiškinti, lyginant su ta pačia tarptautine žiniasklaida", – tvirtino premjeras.

"Komitetas turi atlikti tyrimą ir aiškiai atsakyti, o dabar mums spėlioti, buvo ar nebuvo, vadovai žinojo ar nežinojo, būtų spekuliatyvu", – pridūrė jis.

Reiktų laukti JAV atsakymų

Konstitucinės teisės specialistas Egidijus Kūris teigia, kad situaciją su menamais CŽV kalėjimais Lietuvoje komplikuoja iš Amerikos negaunami atsakymai. "Jeigu mes, tarkime, gautume tokį kategorišką ir aiškų JAV žinybų atsakymą, kad "nieko nebuvo, visiški niekai, kliedesiai, paneigiame", tada būtų iš visiškai ramu. Bet dabar lieka nerimas - o kas, jeigu buvo", - retoriškai klausė jis.

E.Kūris įsidėmėjo Prezidentės frazę: "Vakarai neabejoja, kad taip galėjo būti". "Logikos požiūriu čia sudėtinga paaiškinti - neabejoja, kad galėjo būti. Aš irgi neabejoju, kad galėjo būti, pabrėždamas žodį "galėjo". Bet klausimas, ar tikrai buvo?", - teigė jis.

Jeigu buvo, tuomet, pasak E.Kūrio, kyla daug klausimų, pirmiausia "kas tai buvo?". "Ar buvo kalėjimas, ar, tarkim, buvo tik trumpalaikis lėktuvo sustojimas oro uoste pasipildyti degalų? Jeigu buvo kalėjimas, tuomet kyla kiti klausimai – kas ten buvo laikomi, ar teroristai, ar tik įtariamieji, kaip laikomi, ar buvo kankinami. Jeigu buvo kankinami, tai kitas reikalas. Bet jeigu tik laikyti kalėjime, tuomet dar kitokie klausimai kyla. Tų klausimų labai daug. Į juos reikės atsakyti", - neabejoja E.Kūris.

Tačiau JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse pareiškė, kad Vašingtono pozicija – niekaip nekomentuoti galimų žvalgybos veiksmų. Todėl diplomatė nei patvirtino, nei paneigė galimybės, jog Lietuvoje būta slapto kalėjimo.

Remiasi buvusiais CŽV pareigūnais

"ABC News" šiomis dienomis paskelbė, kad 2004 metų rugsėjo 20 dieną lėktuvas "Boeing 707" su numeriu N88ZL atliko tiesioginį skrydį iš Bagramo oro bazės Afganistane į Vilnių. Pažymima, kad buvusių CŽV pareigūnų teigimu, lėktuve buvo teroristinės organizacijos "Al Qaeda" sulaikytasis, kuris buvo gabenamas iš vienos sulaikymo vietos į kitą.

"Taip pat 2005 metų liepą CŽV užsakomasis lėktuvas "Gulfstream IV" su numeriu N63MU skrido tiesiogiai iš Kabulo į Vilnių. Keli buvę CŽV pareigūnai, dalyvavę CŽV kalėjimų programoje, patvirtino skrydį kaip kalinio perkėlimą į Lietuvą", - dėstoma "ABC News" pranešime.

Pasak "ABC News", įtariamas CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo paskutinė Europoje įkurta vadinamoji "juodoji" vieta, po to kai slaptas CŽV kalėjimas 2003 metų pabaigoje buvo uždarytas Lenkijoje.

Vilniaus kalėjimas, pasak JAV televizijos, buvo uždarytas po to kai 2005 lapkritį pasirodė informaciją apie kitus CŽV kalėjimus Lenkijoje ir Rumunijoje.

"ABC News" rugpjūčio mėnesį savo interneto svetainėje pranešė, kad Lietuva CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. Jame esą po 2001 metų rugsėjo 11-osios iki 2005 metų kalinti aštuoni "Al Qaeda" kovotojai.

Šį JAV žiniasklaidos pranešimą paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ir tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas.

Verslo klasės lėktuvai

Internete pateikiamais neoficialiais duomenimis, "Boeing 707", kurio kodas yra N88ZL, 2004 metais priklausė Floridoje registruotai amerikiečių kompanijai "Lowa Ltd.". Internautų susirašinėjime šmėstelėjo žinia, kad ši įmonė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su CŽV ir ši specialioji tarnyba esą galėjo nuomotis šį lėktuvą savo reikmėms.

Kita vertus, internete skelbiama, kad nemenkas, didelius atstumus galintis skristi "Boeing 707" (N88ZL) yra VIP klasės. Šio lėktuvo salono galinėje dalyje esą įrengta 30 odinių krėslų, o priekinėje dalyje – kelios patogios lovos ir net dušas.

Dar viena internautų pateikta informacija, kad "Lowa Ltd." 2004 metais lėktuvą "Boeing 707" (N88ZL) perleido kompanijai "Paradise Aviation Services Ltd.", kuri savo ruožtu šį orlaivį išnuomojo tais metais vykusiam pasauliniam populiarios grupės "The Eagles" turui.

Apie "Gulfstream Aerospace G-IV" (N63MU) informacijos internete kiek mažiau. Esą šis 1990 metais pagamintas lėktuvas irgi yra verslo klasės su 22 patogiomis, odinėmis sėdynėmis salone.

Neoficialiomis žiniomis, orlaivis priklauso amerikiečių kompanijai "International Group Inc." Nors lėktuvas "Gulfstream IV" palyginti nedidelis, tačiau pakankamai galingas. Jis be sustojimų gali nuskristi daugiau kaip 7000 kilometrų. Nuo Kabulo iki Vilniaus tiesiogiai yra kiek daugiau kaip 4000 kilometrų.