- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras teismuose nagrinėjamų bylų skaičius didėja, augant darbo krūviui vis mažiau teisininkų siekia tapti teisėjais, rodo teismų veiklos analizė.
Pernai metų teismų veiklos apžvalgai skirtoje spaudos konferencijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus ketvirtadienį pažymėjo, kad pernai bendras bylų skaičius perkopė 330 tūkst. arba lyginant su 2014 metais padidėjo 5 procentais. Per dieną pernai buvo išnagrinėjama daugiau nei 1550 bylų - 2014-aisiais šis skaičius siekė 1400.
„Didžiausias bylų augimas užfiksuotas civilinių bylų segmente, labai reikšmingai išaugo vadinamų teismo įsakymo bylų, kitaip tariant, tai bylos dėl skolų išieškojimo. (...) Pozityvu tai, kad sumažėjo baudžiamųjų bylų ir sumažėjo gana ryškiai: nuo 21 tūkstančio iki 18 tūkstančio bylų, pasiekiančių pirmosios instancijos teismus per metus. Mažėjimas yra apie 11 procentų. Šis skaičius džiugina, nes sutampa su bendromis nusikalstamumo mažėjimo tendencijomis“, - sakė R.Norkus.
Anot jo, kitų institucijų duomenys rodo, kad perdelstų įsipareigojimų Lietuvoje nedaugėja, todėl augantį skolų išieškojimo bylų skaičių jis buvo linkęs sieti su didesniu kreditorių aktyvumu ginant savo teises. Tuo metu mažėjantį baudžiamųjų bylų skaičių jis siejo ir su bendru nusikalstamumo mažėjimu, gyventojų migracija.
„Apskritai Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, natūralu, kad dėl to turėtų mažėti ir bylų teismuose, mažėti nusikaltimų. Šita tendencija atsispindi“, - sakė jis.
LAT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamųjų bylų sumažėjo ir dekriminalizavus kai kurias veikas - dėl to padaugėjo administracinių teisės pažeidimų nuosavybei, kelių transporto srityje.
Pretendentų į teisėjus regionuose nesulaukia
Teisėjų tarybos pirmininkas, LAT teisėjas Egidijus Laužikas atkreipė dėmesį, jog mažėja norinčiųjų eiti teisėjo pareigas, ypač šalies regionų apylinkės teismuose.
„Yra teismų, kur pretenduoja tik vienas, atrankos nevyksta, yra, kur pretenduoja tik du. Mums kelia susirūpinimą tas teisėjų profesijos patrauklumas“, - sakė E.Laužikas. - Teisėjo atlyginimas nėra toks patrauklus, kad jauni žmonės važiuotų dirbti į kitus rajonus, nebūtinai iš miestus“.
Jis įvardijo, jog konkursai kai kur nutraukiami arba vyksta vangiai. Pavyzdžiui, į Rokiškio, Vilkaviškio, Telšių netgi Kauno apylinkės teismus pretenduoja vos po vieną - du kandidatus. Bendraudamas su dabartiniais teisės studentais jis sako pastebintis, kad jie savo ateitį sieja ne su teisėjo, o su patrauklesniu ir pelningesniu advokato darbu. Tuo metu dažniausiai, t.y. apie 80 proc. naujais teisėjais tampančių asmenų yra teisėjų padėjėjai.
Teisėjus, E.Laužiko nuomone, ypač į provinciją galėtų pritraukti didesnės socialinės garantijos, didesni atlyginimai apylinkės teismų teisėjams, agitacinės priemonės.
Dėl teisėjų etikos skundžiamasi rečiau
Lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo drausmės bylų: pernai jų buvo iškelta 4, du teisėjai buvo atleisti iš pareigų. Kaip nurodė Nacionalinės teismų administracijos (NAT) direktorė Reda Molienė, 2014-aisiais buvo iškeltos 3, 2013-aisiais - 7 drausmės bylos. Taip pat mažėja ir pačių skundų dėl teisėjų etikos ar proceso vedimo: pernai jų gauta 263, 2014 metais buvo 332 skundai. Pasak jos, šias tendencijas lėmė tai, jog posėdžiai yra įrašomi ir galimus pažeidimus lengva patikrinti: apie 80 proc. skundų nepasitvirtina.
„Tai yra visų pirma bendravimas su bylos dalyviais teisos dalyviais, tam tikri etikos pažeidimai, kai teisėjas pradeda pamokslauti, kelti balsą, tam tikri dalykai su bylų vilkinimu - žadame su tuo kovoti“, - sakė E.Laužikas.
Pusė bylų - elektroninės
Anot R.Molienės, pastaraisiais metais išaugo elektroninių bylų skaičius: 2015 metais apie pusė civilinių bylų buvo išnagrinėtos kaip elektroninės bylos. 2014 metais tokių buvo per 71 tūkst., pernai - apie 113 tūkstančių.
„Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių, proceso dalyvių, gali prisijungti ar iš savo darbo vietos, pateikti teismo procesui dokumentus, klausytis posėdžio įrašo“, - sakė ji.
Teisėjų bendruomenės atstovai taip pat pažymi, kad vidutinė civilinės bylos nagrinėjimo trukmė pernai sumažėjo nuo 101 iki 96 dienų. Skundžiamų sprendimų skaičius išlieka stabilus: Lietuvoje skundžiami apie 5 proc. sprendimų, apie 1,7 procentų jų nuo bendro bylų skaičiaus yra pakeičiami ar panaikinami.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 770 teisėjų, jų amžiaus vidurkis - apie 50 metų, 61 proc. teisėjų sudaro moterys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...