Buvęs Valstybinės ligonių kasos vadovas bylinėjasi dėl atleidimo

„Nėra jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo man būtų skirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ar korupcinio pobūdžio ar bausmė, dėl ko negaliu eiti šių pareigų“, – Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašo A.Sasnauskas.

Buvęs VLK vadovas pareigų neteko pernai liepą, kai Apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje. Ji susijusi su 2009 metais VLK organizuotais ir vykdytais tariamai viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimais, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir ją neutralizuoti. Įtariama, kad to siekė pats įstaigos vadovas A.Sasnauskas, siekdamas apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų tyrimų.

Tačiau šiemet gegužę Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad buvusio VLK vadovo A.Sasnausko byla, kurioje jis nuteistas dėl piktnaudžiavimo, grąžinama dar kartą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pavedė aiškintis, ar šioje byloje nebuvo provokacijos. Tik tada, kai bus nuspręsta dėl provokacijos buvimo ar nebuvimo, teismas pasisakys dėl veikų kvalifikavimo. Apeliacinis teismas A.Sasnausko bylos dar neišnagrinėjo.

Šiemet gegužės 22 dieną A.Sasnauskas parašė prašymą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, prašydamas jį grąžinti į ankstesnes pareigas. Birželio 12 dieną ministras pateikė atsakymą, kad atsisako tenkinti šį prašymą.

Birželio pabaigoje A.Sasnauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad neteisėtais būtų pripažinti sveikatos apsaugos ministro veiksmai.

A.Sasnauskas skundžia ir ankstesnio sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos 2016 metų liepos 18 dienos įsakymą, kuriuo jis atleistas iš pareigų.

Skundu A.Sasnauskas prašo grąžinti jį VLK direktoriaus pareigas, priteisti iš Sveikatos apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ministerijos šiemet birželio 8 dieną paskelbtą konkursą VLK direktoriaus pareigoms eiti, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Jeigu konkursas būtų įvykęs, prašoma sustabdyti jį laimėjusio asmens skyrimą į VLK direktoriaus pareigas. 

Pareiškėjas paaiškino, kad įvykus konkursui ir direktoriaus pareigas pradėjus eiti laimėjusiam asmeniui, iš jo būtų atimta teisinė galimybė grįžti į pareigas ir teismo sprendimas grąžinti pareiškėją į pareigas negalėtų būti įvykdytas, tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės ir padaryta neatitaisoma didelė žala.

„Nestabdant konkurso, neatitaisomai didelė žala būtų daroma ir valstybei, nes iš valstybės biudžeto pareiškėjui būtų ne tik mokamas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, bet ir nepagrįstai mokamas darbo užmokestis konkursą laimėjusiam asmeniui“, – sako A.Sasnauskas.

Tačiau teismas nusprendė konkurso nestabdyti. Tada A.Sasnauskas su atskiruoju skunde kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Šis praėjusią savaitę konstatavo, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

„Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas“, – rašoma teismo nutartyje.

LVAT sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvais, kad valstybės tarnautojų grąžinimo į eitas pareigas klausimai yra sureguliuoti Valstybės tarnybos įstatymu, „todėl objektyvių kliūčių atkurti iki ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo buvusią padėtį konkrečiu atveju nekils“.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A.Sasnauskas į teismą kreipėsi beveik po metų, kai tuometinis ministras jį atleido iš pareigų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS pirmadienį sakė, kad A.Sasnausko skundas dėl atleidimo iš pareigų priimtas nagrinėti, tačiau posėdžio data kol kas nepaskirta.

VLK be nuolatinio vadovo dirba jau ne vienus metus. Laikini vadovai nuo 2014 metų skiriami dėl ilgai užsitęsusio A.Sasnausko baudžiamosios bylos proceso.

Kol A.Sasnaukas buvo nušalintas, VLK laikinai vadovavo Gintaras Kacevičius, Aurimas Baliukevičius. Pastarasis VLK laikinai vadovauja ir šiuo metu.

VLK direktoriaus konkurse paraiškas jau pateikė 17 kandidatų, konkursas dar nėra pasibaigęs, laimėtojas neišrinktas.