- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvęs pasienio vadas mano, kad Lietuvoje nebuvo amerikiečių slapto kalėjimo, kuriame galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai. Tokios informacijos neturi ir buvęs vidaus reikalų ministras.
Neturi jokių patvirtinimų
Buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Algimantas Songaila penktadienį dalyvavo uždarame Seimo Nacionalinio ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje. Šis pareigūnas apklaustas tiriant informaciją esą Lietuvoje prieš kelerius metus veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.
„Neturiu jokios informacijos, kuri patvirtintų, jog toks kalėjimas galėtų egzistuoti“, - sakė A.Songaila po pusvalandį trukusios apklausos NSGK posėdyje.
Buvęs vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas taip pat sakė nieko negalįs pasakyti apie tokio kalėjimo egzistavimą. „Aš kai išgirdau, man pasirodė šita informacija neįtikėtina, nes, manau, ministras tikrai žinotų tokius dalykus“, - pareiškė 2003-2004 metais Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs V.Bulovas.
Penktadienį komitete taip pat liudijo buvęs VSAT ir Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis, dabartinis VSAT vadas generolas Saulius Stripeika, buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Visi jie atsakė į parlamentarų klausimus, ar turi kokios nors informacijos apie 2002-2005 metais esą Lietuvoje galėjusį veikti CŽV kalėjimą.
„Gyvo krovinio“ pervežti negalėjo
Pasienio tarnybos pareigūnai be kita ko papasakojo komitetui, kokia galioja tvarka, pervežant per sieną žmones.
VSAT pareigūnai aiškino, esą Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo galimybės visiškai slaptai, neįregistravus atvykstančiųjų asmenų sąrašuose pervežti per sieną „gyvą krovinį“.
Tačiau viešai neteikiama informacija, kas kirto sieną 2002-2005 metais, tuomet, kai esą CŽV pareigūnai galėjo į Lietuvą atvežti įtariamuosius teroristus. Tokia informacija gali būti suteikta tyrimą dėl slaptojo kalėjimo atliekančiam NSGK.
VSAT aiškina, kad jeigu kokie nors įtariamieji buvo tais metais atvežti į Lietuvą, jie privalėjo turėti galiojančius dokumentus ir turėjo būti oficialiai įregistruoti atvykusiųjų sąrašuose.
Neatskleidžia, kada kvies valstybės vadovus
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad pasikalbėjus su esamais ir buvusiais pareigūnais „kaskart vis aiškesnis vaizdas“ dėl menamo kalėjimo. Tačiau vis iškyla papildomų klausimų ir „plečiasi apklaustinų asmenų ratas“.
Vis dėlto, A.Anušauskas įsitikinęs, kad komitetas baigs savo tyrimą iki gruodžio 22 dienos, kaip savo nutarime yra nurodęs Seimas. „Posėdžiausime visomis dienomis, kai tik nevyks plenariniai posėdžiai – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais“, - pridūrė jis.
NSGK vadovas neatskleidė, kada ir kokie pareigūnai bus apklausiami, taip pat ar bus kviečiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi turinti „netiesioginių įrodymų“, jog kalėjimas galėjo būti.
„Kol nebus apklausti, todėl nebus viešinama informacija apie tai, kas kviečiami į komiteto posėdžius. Galiu tik pasakyti, kad prieš apklausiant valstybės vadovus pirmiausia bus pasikalbėta su žemesnio rango pareigūnais, kurie gali turėti kokios nors informacijos mūsų tiriamu klausimu“, - sakė NSGK pirmininkas.
Jis tik paragino visus kviečiamus į komitetą pareigūnus vadovautis ir teikti tik tą informaciją, kurią žino ar žinojo patys, kai ėjo atitinkamas pareigas. „Nederėtų vadovautis žiniasklaidos pranešimais ir pateikiamomis spėlionėmis“, - pabrėžė A.Anušauskas.
Atsakymas gali būti nekonkretus
„Mes savo nuomonę galėsime pateikti tik tuomet, kai baigsime tyrimą ir suformuluosime išvadas. Jau dabar matome, kad medžiagos išvadoms bus, todėl atsakysime į visus Seimo nutarime suformuluotus klausimus“, - sakė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, išvados nebus slaptos, nes jas savo plenariniame posėdyje tvirtins visas Seimas. Tačiau A.Anušauskas nepaneigė, kad galutinis komiteto atsakymas gali būti ir nekonkretus, pavyzdžiui, „nepavyko nustatyti“, jog kalėjimas buvo. „Aš dabar negaliu pasakyti, kokios bus tos išvados. Mes pateiksime atsakymus į užduotus klausimus, tačiau kokie jie bus, dar anksti kalbėti“, - pastebėjo jis.
NSGK tiria amerikiečių televizijos kompanijos „ABC News“ jau kurį laiką platinamą informaciją esą prieš kelerius metus netoli Vilniaus, Antaviliuose, dabar Valstybės saugumo departamentui priklausančiose patalpose veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame neva buvo laikomi iš Afganistano atgabenti įtariamieji teroristai. Buvę Lietuvos ir atitinkamų institucijų vadovai paneigė šias žinias.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...