- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus Lietuvoje nesutvarkoma apie 15 tūkst. tonų senų padangų, iš jų tūkstančiai atsiduria prie pastatų, konteinerių, pakelėse ar miškuose ir teršia aplinką.
Siekiant iš esmės pakeisti esamą padėtį rinkoje, būtina sukurti naują padangų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą.
Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai kasmet patiekia per 20 tūkst. tonų padangų, o pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio – tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus. Specialistų vertinimu, dar apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai.
„Dabartinė teisinė bazė ir padangų atliekų tvarkymo sistema neužtikrina tinkamo jų sutvarkymo, todėl reikalingi reikšmingi pokyčiai“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, vienas iš galimų sprendimo būdų – įvesti depozito sistemą padangoms.
„Siūlome atsisakyti padangų sutvarkymo pažymų ir užduočių vykdymo pagal atskirai rinkai patiektą kiekį. Vietoj to reikėtų numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams realiai finansuoti visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą“, – penktadienį Kazlų Rūdoje vykusioje konferencijoje apie apmokestinamųjų gaminių tvarkymo sistemą Lietuvoje sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus vienijančios GIA vadovo, šiuo metu dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų pilnai nevykdo pareigos organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą ir linkę mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
„Būtina sukurti efektyvią ir aiškią padangų atliekų surinkimo sistemą: įrengti kuo daugiau atliekų priėmimo vietų, kuriose gyventojai ir autoservisai nemokamai galėtų atvežti nenaudojamas padangas, o gamintojams ir importuotojams būtų kuo mažesnė finansinė našta. Senų padangų surinkimas savivaldybėms ir gyventojams papildomai nekainuotų, nes jų surinkimas ir tvarkymas vyktų aiškiai ir sklandžiai. Tai leistų išspręsti senas problemas – padangų atliekų nesutvarkymą ir jų mėtymąsi prie konteinerių, pakelėse, miškuose ir kitose vietose “, – kalbėjo A. Skinulis.
Regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC) visoje Lietuvoje turi 94 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje jų yra 5, aikštelės yra išbarstytos atokiuose miesto pakraščiuose ir gyventojams nepatogu į jas vežti senas padangas.
„Naujos sistemos dėka būtų sustabdyta aplinkos tarša padangomis ir jos nebesimėtytų bet kur, mažėtų administracinė našta valstybei, pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams (nebereikėtų mokėti jokių mokesčių, teikti deklaracijų ir pan.), neliktų dvigubo apmokestinimo ir finansinės naštos gyventojams, RATC ir savivaldybėms per rinkliavas už padangų atliekų sutvarkymą. Dabar už šių atliekų sutvarkymą moka gamintojai ir importuotojai bei gyventojai, o daug padangų atliekų vis tiek nesutvarkoma. Taip pat būtų sukurtos vienodos konkurencinės sąlygos visiems padangų gamintojams ir importuotojams, turėtume mažesnį šešėlį rinkoje“, – sakė A. Skinulis.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos kuriamos žiedinės ekonomikos tikslus, Ūkio ministerija galėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus dėl pakartotinio senų surinktų padangų naudojimo. Kaip ekonominė priemonė, užtikrinanti gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą galėtų būti ne mokestis už aplinkos taršą, o banko ar draudimo garantija.
„GIA vadovo teigimu, realūs padangų sutvarkymo kaštai iš esmės nesikeistų. Naujų padangų kaina gali šiek tiek kisti, tačiau ji priklausys nuo to, kiek papildomai atliekų surinkimo vietų reikės įrengti, kokie būtų atliekų naudojimo būdai (perdirbimas ar deginimas) ir kiek jų bus pakartotinai panaudota, kiek teks investuoti į švietimą ir pan.“, – konferencijoje kalbėjo A. Skinulis.
GIA vadovas taip pat minėjo kuriamą naują tinklalapį www.atliekos.lt, kuriame bus pateikta visa informacija apie tai, kur (ir kiek) galima priduoti padangas ir kitas atliekas bei kita informacija, aktuali gyventojams ir įmonėms.
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
Be padangų autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti automobilių atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...