Būstų savininkų siaubas

Būsto savininkas, gavęs kelis kartus didesnę sąskaitą už komunalines paslaugas, gali netikėtai sužinoti, kad jo namuose gyvenamąją vietą be jo žinios deklaravo dar keli žmonės. Tokie atvejai pasipiltų, jeigu būtų be išlygų pritarta naujam įstatymo projektui.

Sutikimo nereikėtų

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo J.Razmos, parengti įstatymo projektą jį paskatino galiojančio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo netobulumai. Parlamentaro žiniomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą keliasdešimt tūkstančių nuolatinių Lietuvos gyventojų yra laikomi benamiais, kuriuos nežinia kaip rasti, nes savivaldybės administracinis pastatas traktuojamas kaip jų gyvenamoji vieta.

Piliečiai, kurie dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos, įstatyme pavadinti "neturinčiais gyvenamosios vietos". Tuomet jie nurodo tik savivaldybę ir iš esmės jų gyvenamajai vietai prilyginamas savivaldybės administracinis pastatas. "Dėl to kyla problema rinkėjus priskiriant rinkimų apylinkėms, o kiekviena tarnyba, kuriai reikia žmogų rasti, turi neformaliai išsiaiškinti, kur jis gyvena", – įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigia J.Razma.

Teikiamu projektu vietoj neturinčių gyvenamosios vietos asmenų kategorijos J.Razma siūlo sudaryti galimybę deklaruoti laikiną gyvenamąją vietą.

Pagal įstatymo projektą, deklaruojant laikiną gyvenamąją vietą, nebūtų reikalaujama būsto savininko sutikimo. "Neabejotinai, sutikimo negavimas ir yra esminė problema, dėl kurios nemažai žmonių negali išpildyti gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimų. Matyt, dalis būsto savininkų nuogąstauja, kad davus sutikimą ir nuomininkui deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą, atsiranda papildomos teisinės garantijos nuomininkui, gali būti pasunkinamas jo iškeldinimas, arba nelegaliai nuomojantieji būstą nenori, kad tai būtų atskleista. Priėmus teikiamą projektą, iš esmės nė vienam asmeniui nebūtų problemų nurodyti, kur jis iš tikrųjų gyvena, traktuojant tai kaip laikiną gyvenamąją vietą. Prie savivaldybės administracinio pastato neturėtų likti priskirto nė vieno gyventojo", – įsitikinęs J.Razma.

Netinkamas sprendimas

Įstatymo projekto rengimo metu parlamentaras specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gavęs. Dienraštis paklausė teisės specialistų nuomonės, ar šis siūlymas išspręstų tam tikras įstatymo spragas ir kokių neigiamų padarinių galėtų turėti.

Seimo narys teisininkas Stasys Šedbaras nevienareikšmiškai vertina partijos kolegos J.Razmos parengtą įstatymo projektą. Jo įsitikinimu, dabar galiojantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas išties turi spragų, kurios sukelia problemų, bet tiesiogiai įgyvendintas J.Razmos siūlymas tik sukeltų naujų problemų, būtent būstų savininkams.

"Įsivaizduokime, kad turiu namuką Vilniuje ir vieną dieną sužinau, jog jame prisideklaravo pora dešimčių žmonių. Dėl to projektą vertinčiau skeptiškai. Visada galima susitarti su būsto savininku ir klausimą dėl deklaravimo išspręsti. Nepritarčiau leidimui deklaruoti gyvenamąją vietą be savininko žinios", – sakė S.Šedbaras.

Jis pripažino suprantąs, kokią problemą J.Razma nori išspręsti, tačiau pridūrė, kad Seimo komitetuose reikia diskutuoti apie sprendimo būdą. S.Šedbaro manymu, siūlomomis priemonėmis norimų tikslų nebūtų pasiekta.

"Pavasarį daug diskutavome dėl kariuomenės rezervo. Klausimas, atrodytų, labai tolimas gyvenamosios vietos deklaravimui, bet iš tiesų – artimas. Kaip surinkti rezervininkus, jeigu staiga jų prireiktų? Dabartinė deklaravimo sistema nėra griežta, ir Vidaus reikalų ministerija rengia tam tikras pataisas, kad ji būtų griežtesnė, būtų daugiau tvarkos. Lietuvos kariuomenė mano, kad du trečdalius – aš labai abejoju tokia sėkme – rezervininkų surinktų. Kiti neišsideklaruoja išvažiuodami į užsienį arba išvykdami mokytis. Kariuomenės šaukimą arba šaukimą į teismą reikia įteikti. O kaip jis bus įteiktas, jeigu būsto savininkas nieko nežino apie asmenį, kuris, pasirodo, prisiregistravo jo bute?" – pabrėžė S.Šedbaras.

Prasta idėja, jo nuomone, buvo ir Vilniaus mero Artūro Zuoko sprendimas viename bute leisti prisiregistruoti daugybei žmonių. "Toks būdas problemų, kurias paminėjau, taip pat nesprendžia. Problemos egzistuoja, o dėl sprendimo būdo reikės diskutuoti – gal ir kelis mėnesius ar visus metus", – svarstė parlamentaras.

Prisiregistruotų Turniškėse?

Šeimos teisės, nekilnojamojo turto ir sutarčių teisės specialistė advokatė Jurgita Mikučionienė įsitikinusi, kad leidimas be savininko sutikimo deklaruoti laikiną gyvenamąją vietą sudarytų rimtų, visiškai neproporcingų problemų būstų savininkams.

"Vėliau savininkams gali kilti problemų parduodant būstą: negalės parduoti, nes jame bus registruotas kitas asmuo. Taip atsirastų netiesioginis ribojimas laisvai valdyti savo nuosavybę. Be to, kai kurie komunaliniai mokesčiai yra skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių", – perspėjo teisininkė.

J.Mikučionienės nuomone, minėto įstatymo pataisos galėtų būti priimamos nebent preciziškai apsvarsčius ir patvirtinus poįstatyminius aktus, kurie panaikintų piktnaudžiavimo galimybes.
Advokatė pažymėjo, kad gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas dažniausiai būna aktualus siekiant gauti socialines išmokas, registruojant vaiko gyvenamąją vietą prieš parenkant darželį ar mokyklą.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanė Privatinės teisės katedros profesorė Julija Kiršienė taip pat sakė, kad tiesiogiai įgyvendinus J.Razmos siūlymą sulauktume absurdiškų padarinių. Pavyzdžiui, kas nors sugalvotų ir prisiregistruotų premjero rezidencijoje Turniškėse. "Akivaizdu, kad toks pasiūlymas yra koreguotinas ir pažeidžia nuosavybės teisę. Savininkas eliminuojamas, nors tai yra jo nuosavybė, jis turi teisę ja disponuoti. Siūlyme įžvelgiu ir Konstitucijos, ir Žmogaus teisių konvencijos pažeidimą", – komentavo ekspertė.

J.Kiršienė pažymėjo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus teisiniu požiūriu faktas, nes iš to kyla daug teisinių padarinių. Deklaruota vieta bus žinoma kaip prieinama informacijai pateikti vieta, kur galima rasti žmogų. Čia jo ieškos teismai, notarai, kreditoriai, mokesčių inspekcija, policija ir kitos institucijos. Deklaruota gyvenamoji vieta svarbi palikimo atsiradimo atveju, registruojant vaikus į švietimo įstaigas, mokant mokesčius už būstą. "Deklaravimo tvarkos keitimas turi būti gerai apgalvotas, o ne spontaniškas veiksmas", – teigė J.Kiršienė.

Profesorės nuomone, gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrą būtų galima supaprastinti nereikalaujant pateikti būsto savininko sutikimo, bet reikalaujant dokumentų, įrodančių, kad žmogus ten išties gyvena. Tai, pavyzdžiui, galėtų būti būsto nuomos ar panaudos sutartys.