Bus svarstoma kaip pagerbti laisvės kovotojus

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad konkursas paminklui Laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje sukurti bus paskelbtas per dvi savaites, tačiau pažymi, kad jis galėtų būti pastatytas tik pirma sutvarkius aikštę pagal jau seniau išrinktą projektą.

Komentuodamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos priekaištus, kad konkursas žadėtas dar balandį, ministras sakė, kad sąlygų rengimas užtruko dėl itin detalių viešųjų pirkimų reikalavimų.

„Praėjusią savaitę buvau susitikęs su kolegomis ministerijos specialistais, kurie yra įpareigoti tinkamai parengti dokumentus šiam konkursui, ir mane patikino, kad tai dienų klausimas, kada tai bus parengta. Aš darysiu viską, kad tai įvyktų iki valstybės šventės liepos 6 dieną“, - BNS sakė ministras A.Gelūnas.

Ministro teigimu, pagrindas paminklo kūrimui ketinama bus visos Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjinio konkurso nugalėtojo architekto Rolando Paleko projektas, kuris buvo pasirinktas 2011 metų kovą. Tam, anot A.Gelūno, yra gautas Vyriausybės pritarimas.

„Mes numanome, kad dėl paminklo tikriausiai kils audringos diskusijos ir bus sunku pasirinkti. Bet vis dėlto privalome ir turime pasiryžti tam konkursui“, - sakė Kultūros ministerijos vadovas.

Tačiau ministras pabrėžė, jog konkursas paminklo sukūrimui yra tik ledkalnio viršūnė, nes neaišku, ar bus skirta lėšų paminklo gamybai ir pačios aikštės tvarkymo projekto įgyvendinimui.

„Skeptikai prognozuoja, kad mes atsidursime panašioje situacijoje kaip ir su filmu “Žalgiris: geležies diena„, kuriam buvo surengtas konkursas, skirti asignavimai parengiamiesiems darbams, bet pats filmas nebuvo nufilmuotas, nes nebuvo skirtos lėšos ir visa tai atsidūrė prokuratūroje esą kaip galimo lėšų švaistymo pavyzdys“, - kalbėjo A.Gelūnas.

„Buvo perspėjimas, kad šiuo atveju mes elgiamės panašiai, kad lėšų nėra, ir neaišku, ar bus skiriamos tiek architektūriniam sutvarkymui, tiek paminklo pagaminimui ir sutvarkymui. Aš manau, kad mes vistiek turime padaryti, kas nuo mūsų priklauso, t.y. surengti konkursą ir išrinkti laimėtoją. Tai paini istorija, nieko nuostabaus, kad 19 metų aikštėje dar nieko neturime“, - sakė jis.

Pasak jo, konkurso rengimui ketinama skirti iki 60 tūkst. litų. A.Gelūno teigimu, kol kas per anksti svarstyti, kiek gali kainuoti pats paminklas.

„Paminklų yra įvairių. Neseniai atidengtas Jono Jablonskio paminklas, mano žiniomis, kainavo apie 100 tūkst. litų. Tiek pat, gal šiek tiek daugiau kainavo Algirdui Brazauskui sukurtas memorialinis paminklas. Bet žinome paminklų, kurie kainuoja milijoną ir daugiau. Manau, šitai komisijai ir teks uždavinys pasirinkti tarp kokybės kaštų ir atrasti tą išganingą sprendimą, kad kaštai nepasirodytų esamai situacijai neadekvatūs“, - kalbėjo ministras.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis sakė, kad jo sąjungos ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio atstovai susirūpinimą dėl netvarkomos Lukiškių aikštės išsakė prezidentei Daliai Grybauskaitei birželio pradžioje vykusiame susitikime.

„Mes pasiskundėme prezidentei, kad ministrai pažada ir nevykdo“, - BNS sakė jis.

Pasak P.Jakučionio susitikime su A.Gelūnu buvo išsakomi siūlymai, jog pirmiausia Lukiškių aikštėje būtų galima pastatyti paminklą laisvės kovų dalyviams įamžinti ir tik vėliau palaipsniui įgyvendinti kelias dešimtis milijonų litų kainuojantį visos aikštės sutvarkymo projektą.

Tačiau A.Gelūnas su tokiu požiūriu nesutiko.

„Vis dėlto esamoje aikštėje pradžioje pastatyti paminklą, o po to pradėti tvarkyti aikštę būtų turbūt nesolidu. Aš veikiau įsivaizduočiau priešingą variantą. Turėtų pradžioje pasikeisti aikštės vaizdas, aš taip galvočiau. O paminklas - tai paskutinis akcentas, kuris išbaigtų aikštę“, - sakė ministras.

Nuo Kultūros ministerijos, pasak A.Gelūno, pačios aikštės tvarkymas priklauso „ganėtinai menkai“. Svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu, anot jo, vaidina ir negebėjimas susitarti, kaip turi atrodyti pati aikštė, ir sudėtingi santykiai tarp Vilniaus miesto savivaldybės bei Vyriausybės.

„Turbūt svarbiausia priežastis yra ginčas dėl to, kokia tą aikštė turi būti, kaip ji turi būti sutvarkyta, kaip ji turi atrodyti. Ar ji turi labai nutolti nuo ankstesnių tarybinių aikščių tipo ir būti visiškas avangardas. Tokie įsivaizdavimai taip pat buvo - sukurti ten kažką tokio, kas tikrai liudytų epochos pasikeitimą, kad sovietiniai atsiminimai yra nušluoti nuo žemės paviršiaus. Kita vertus, yra daugybė konservatyvesnių pasiūlymų, kurie siūlo obeliską, kažkokį pompastišką, labai ryškų įamžinimą, kuris daugeliui kritikų primena anuos laikus“, - kalbėjo ministras.

„Dar yra kebloka problema - diskusija tarp Vilniaus miesto ir Vyriausybės, nes šiandien dar neturime patvirtinto detaliojo plano tai vietai. Sakoma, kad jis atsiras vasarą, bet šiandien neturime. Be miesto sutikimo ir pritarimo tas projektas ne visai gali sėkmingai judėti. Tas veiksmų, kompetencijų ir interesų pasidalijimas tarp valstybės ir miesto - galimai čia glūdi dalis problemų. Kalbama, kad savivaldybė norėtų po Lukiškių aikšte įrengti didelę automobilių statymo aikštelę. Tai pareikalautų didesnių asignavimų negu tik išgrindžiant aikštę ir apsodinant medžiais“, - dėstė A.Gelūnas.

Idėjos, kaip turėtų būti tvarkoma Lukiškių aikštė, konkursą organizavusi Aplinkos ministerija teigia, jog aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo klausimus sprendžia dar 2010 metais sudaryta komisija, kuriai vadovauja ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

„Ši Vyriausybės sudaryta Komisija turėtų spręsti Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimo klausimus“, - sakoma ministerijos atsiųstame atsakyme BNS.

„Kultūros ministerijai išrinkus Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto laimėtoją, tolesnius Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimo klausimus turėtų spręsti Vyriausybės sudaryta Komisija“, - teigia Aplinkos ministerija.