- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
-
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
Pirmadienį įteiktos Lietuvos mokslo premijos.
Jas šiemet pelnė mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.
Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.
„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus.
Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos, nors leidžiama jų paskirti septynias.
Vasarį paskelbiant laureatus premijų skyrimo komisijos pirmininkas Jūras Banys sakė, kad daugiau nei šeši iš premijoms pateiktų darbų buvo aukšto mokslinio lygio, tačiau Vyriausybės nutarimas griežtai apibrėžia, kokių sričių mokslininkams kiek premijų galima skirti.
„Aš esu optimistas, aš tikiu, kad kitais metais, tarkime, biomedicinos (srityje) mes vėl turėsime daug darbų ir labai aukšto lygio darbų ir bus tokios pat karštos diskusijos, kaip šiandien buvo dėl fizinių mokslų – (šioje srityje) mielai būtume skyrę tris premijas, tačiau esame suvaržyti Vyriausybės nutarimo, nors šiemet mes mielai būtume perkėlę vieną premiją iš eksperimentinės plėtros“, – aiškino jis.
Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.
Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...