A. Burneikienė: egzamino palengvinimas kitataučiams – diskriminacija

Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinančiame įsakyme galima įžvelgti „diskriminacijos apraiškų“, sako lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

„Formaliai kol kas nenagrinėjant priežasčių, kodėl priimtas toks sprendimas - ar tiesiog darant reveransą tautinėms mažumoms, ar priimtas sąlygojant kažkokioms objektyvioms aplinkybėms... Jeigu kažkokios aplinkybės iš tiesų yra pateisinamos, adekvačios ir proporcingos tam skirtingumui, tada tokia nuostata ir galėtų lygtai būti, bet formaliai dabartiniu momentu, žinoma, galima įžvelgti nevienodą traktavimą. Nevienodas traktavimas vadinamas kaip diskriminacijos apraiška“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Burneikienė.

Pasak jos, kol kas nebuvo skundų dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino, bet jei tokių sulauktų, kontrolieriaus tarnyba aiškintųsi, kodėl toks sprendimas priimtas.

„Iš vienos pusės atrodytų, kad nevienodai traktuojami - vieni vaikai ir kiti vaikai. (...) Tokių skundų dar neturėjome nei iš vienos pusės, nei iš kitos, ta prasme nei tautinių mažumų, nei lietuvių skundų dėl lietuvių kalbos egzamino, bet jeigu toks skundas būtų, be jokios abejonės, mes jį nagrinėtume, kadangi formaliai iš tikrųjų galima įžvelgti nevienodą traktavimą žmonių, kadangi visgi Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių - kaip ir turėtų būti tie reikalavimai vienodi“, - BNS sakė kontrolierė.

„Formaliai tas nevienodas traktavimas tiek kitataučių, gyvenančių Lietuvoje - Lietuvos piliečių, tiek lietuvių kilmės piliečių - jis kelia abejonių, žinoma. Tiesiog reikėtų tokiu atveju, jei mes tirtume tą skundą, būtinai klaustume ir specialistų ekspertų nuomonės - galbūt lituanistų, pedagogų, taipogi, ko gero, čia ir psichologų reikėtų klausti nuomonės“, - kalbėjo ji.

Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis trečiadienį pasirašė įsakymą, kuriuo įteisino naujas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pabrėžia, kad šiemet visi abiturientai - tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - pirmą kartą laiko vienodą lietuvių ir literatūros brandos egzaminą.

Tuo metu dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.

Pagal ministro įsakymą, šiemet rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį visų mokyklų abiturientai galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš trijų, mokyklinio – iš keturių autorių.

Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.

A.Burneikienė tuomet sakė, kad naujasis Švietimo įstatymas nediskriminuoja tautinių mažumų, o kaip tik panaikina anksčiau egzistavusią diskriminaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
ir už visa šita atsokomybe turi prisiimti Butkevicius,po šito įstatymo visuomene dar labiau susiskalde i skirtingas puses.

Vakare

Vakare portretas
viskas cia gerai... nera ko kitatauciams gerai moketi lietuviu kalbos... :) kazi jau lietuviai i kitas salis isvaziave jau labai gerai moka svetima kalba..... Labai gerai, kad palengvino labai.. is viso lietuviams reiketu buti lanksteniais, labiau gerbiantiems kitataucius... nera cia ko jiems purkstausti... o tai su savo niekam tikusiais principais nusigyveno visai..... Geras sprendimas......

to Vakare

to Vakare portretas
Lietuviams nereikia būti lankstesniems. Gana žaisti. Bet kurioj kitoj šalyje niekas neklaus, kokia tavo tautybė, kai laikomas nacionalinis KALBOS egzaminas. Egzamino tikslas - atspindėti egzaminuojamojo žinių lygį, tad jis TURI BŪTI visiems vienodas, kad rezultatus būtų galima palyginti. Priešingu atveju, toks egzaminas negali būti laikomas lygiavertis stojamiesiems į aukštesnio lygio mokymo institucijas.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių