- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinančiame įsakyme galima įžvelgti „diskriminacijos apraiškų“, sako lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
„Formaliai kol kas nenagrinėjant priežasčių, kodėl priimtas toks sprendimas - ar tiesiog darant reveransą tautinėms mažumoms, ar priimtas sąlygojant kažkokioms objektyvioms aplinkybėms... Jeigu kažkokios aplinkybės iš tiesų yra pateisinamos, adekvačios ir proporcingos tam skirtingumui, tada tokia nuostata ir galėtų lygtai būti, bet formaliai dabartiniu momentu, žinoma, galima įžvelgti nevienodą traktavimą. Nevienodas traktavimas vadinamas kaip diskriminacijos apraiška“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Burneikienė.
Pasak jos, kol kas nebuvo skundų dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino, bet jei tokių sulauktų, kontrolieriaus tarnyba aiškintųsi, kodėl toks sprendimas priimtas.
„Iš vienos pusės atrodytų, kad nevienodai traktuojami - vieni vaikai ir kiti vaikai. (...) Tokių skundų dar neturėjome nei iš vienos pusės, nei iš kitos, ta prasme nei tautinių mažumų, nei lietuvių skundų dėl lietuvių kalbos egzamino, bet jeigu toks skundas būtų, be jokios abejonės, mes jį nagrinėtume, kadangi formaliai iš tikrųjų galima įžvelgti nevienodą traktavimą žmonių, kadangi visgi Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių - kaip ir turėtų būti tie reikalavimai vienodi“, - BNS sakė kontrolierė.
„Formaliai tas nevienodas traktavimas tiek kitataučių, gyvenančių Lietuvoje - Lietuvos piliečių, tiek lietuvių kilmės piliečių - jis kelia abejonių, žinoma. Tiesiog reikėtų tokiu atveju, jei mes tirtume tą skundą, būtinai klaustume ir specialistų ekspertų nuomonės - galbūt lituanistų, pedagogų, taipogi, ko gero, čia ir psichologų reikėtų klausti nuomonės“, - kalbėjo ji.
Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis trečiadienį pasirašė įsakymą, kuriuo įteisino naujas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pabrėžia, kad šiemet visi abiturientai - tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - pirmą kartą laiko vienodą lietuvių ir literatūros brandos egzaminą.
Tuo metu dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.
Pagal ministro įsakymą, šiemet rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį visų mokyklų abiturientai galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš trijų, mokyklinio – iš keturių autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.
A.Burneikienė tuomet sakė, kad naujasis Švietimo įstatymas nediskriminuoja tautinių mažumų, o kaip tik panaikina anksčiau egzistavusią diskriminaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas3
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...