Brolis Astijus: tikėjimas ir protas – du žmogaus sparnai

Šv. Velykų šventėje sutelpa ir tikintieji, švenčiantys Kristaus prisikėlimą, ir netikintieji, švenčiantys atgimimą po žiemos.

Velykos, nepaisant mūsų santykio su bažnyčia, visada bus vilties, meilės ir naujo gyvenimo šventė. Tik mūsų pačių siekis gyventi taikoje su savo mintimis ir savo artimu, mūsų sugebėjimas atleisti ir mylėti save ir savo artimą, skaidrins mūsų jausmus ir protus ir leis pajusti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą, kurį kiekvieną pavasarį skambina šv. Velykų varpai.

Kaip po rudens ir žiemos ateina pavasaris, po nakties aušta rytas, taip ir žmogaus siela po kančios prisikelia naujam tikėjimui. Tikėjimui, kuris nugali mirtį ir dovanoja gyvenimą.

Velykų proga LTV „Savaitės“ studijoje viešėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šventojo Kazimiero provincijos ministras brolis Astijus.

– Velykos – vieniems atgimimo šventė po žiemos, kitiems – Kristaus prisikėlimo šventė, yra ir tokių, kuriems tai pelno šventė. Vadinasi, galima sutarti dėl vieno: Velykos – šventė. O tos šventės turinys priklauso nuo to, kaip kiekvienas iš mūsų suprantame tos šventės prasmę. Ar Jums toks aiškinimas priimtinas?

– Na, pirmiausia, man Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė. Ir pats žodis šventė, šventimas susietas su šventumu. Ir, jeigu šventumas kažkam yra pelno siekimas, tai, aišku, žmogaus teisė ir tokį dalyką švęsti. Bet man atrodo, kad su tokia švente žmogus pats save kaip asmenį nuskurdina.

– Velykų prisikėlimas įvyksta ne tiesiog po mirties, bet dar ir po didelės kančios. Ar be kančios neįmanomas džiaugsmo, kad gyveni, suvokimas?

– Tikrasis džiaugsmas, jei kalbėtume apie vidinį džiaugsmą, aš manyčiau, jis yra įmanomas, bet pasakyčiau taip – nes aš esu tikintis žmogus – įmanomas tam krikščioniui, kuris tiki atpirkimu ir tiki Dievo išganymu. Bet džiaugsmas taip bendrai yra neįmanomas be tam tikros kančios arba tam tikrų sunkių išgyvenimų.

Šiandien žmogus gyvena laisvoje Lietuvoje. Ir pasižiūrėkite, ar jis džiaugiasi ta laisve taip, kaip prieš 21–22 metus? Dabar nėra to džiaugsmo.

Ar žmogus, kuris pasveiko iš ligos, ar jis džiaugiasi? Ar džiaugiasi moteris, kuri, kaip sako Šventas raštas: kenčia moteris surakinta gimdymo skausmais, bet ateina džiaugsmas gyvybei pasirodžius? Visada yra kažkoks perėjimas, kuris atneša džiaugsmą.

Taigi tikrajam džiaugsmui išgyventi yra arba tikėjimas – per tikėjimą suvoki, kad tu esi su Dievu, arba kitas momentas – kai tu pereini iš tam tikros negatyvios būsenos į pozityvią būseną.

– Šių dienų žmogus gyvenimo džiaugsmą pernelyg dažnai tapatina su savo materialine gerove. Ir tada žmogus, man regis, lieka lyg ir apvogtas, nesupratęs to tikrojo džiaugsmo prasmės.

Tikrai sutinku, tikrai apvogtas, nuskurdęs žmogus. Šventajame rašte turtuoliui, kuris džiaugiasi prisikrovęs turtų ir sako: tesigėri ir tesidžiaugia mano širdis, Jėzus sako: dar šiandien iš tavęs bus pareikalauta atiduoti gyvybę.

Aišku, už viską reikia dėkoti, bet džiaugsmas vis dėlto yra dvasinė charakteristika. Ir žmogus, kuris gyvena vien materialiniame pasaulyje, yra labai atsilikęs. Jis, filosofiškai tariant, gyvena modernizmo laikotarpiu, tarkim, 19 amžiuje, jo mąstymas nepakitęs.

Ir tikrai jis yra varganas žmogus, bet jeigu jis yra savyje laimingas, tai ačiū Dievui. Net ir skurdus būdamas žmogus, tarkim, mano požiūriu, Jūsų požiūriu, jis savyje galbūt yra laimingas, bet linkime jam, kad jis pakeltų akis ir pamatytų didesnių dalykų.

– Žinot, kai aš Jūsų klausausi, man kyla klausimas: ar gali tikėjimas ir protas sugyventi viename asmenyje? Ar Jūs neįžvelgiate įtampos tarp tikėjimo ir proto, mokslo?

O ar krikščionys, tie, kurie gyveno tuos du tūkstančius metų, buvo neprotingi? Tai buvo ir mokslininkai, tarkim, Darvinas, Galileo Galilei, ir visi teologai, ir filosofai, meno žmonės. Ar jie neprotingi? Žvelgiant į tai, protas neprieštarauja tikėjimui. Tikėjimas ir protas – tai du žmogaus sparnai.

Ir popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje kaip tik apie tai kalba. Protas pirmiausia turi padėti žmogui pažinti tiesą. Tai yra labai svarbu. Ir tą tiesą pamilti. Tada, kai žmogus pažįsta tiesą ir ją pamilsta, jis tampa išmintingu. Ir tada atsiranda kitas mokslas – filosofija, t.y., išminties meilė. Tada jau žmogus prieina prie išminties tik su meile ir ją pažįsta meilės dėka, tai jau dvasiniai dalykai.

Ir po to ateina teologija, ta apreikštoji tiesa. Krikščionybė yra geroji žinia, tam tikra tiesa. Ir tada mes, jau tikėjimo galia pažįstame Dievą, pažįstame Kristaus prisikėlimą iš mirties. Taigi protas ir tikėjimas nėra atskirti dalykai.

Ir, jeigu žmogus gyventų vien tik tikėjimu, mes sakytumėm, kad kažkas negerai, bet yra tam tikrų namų, kur žmonės gyvena ir be proto. Ir, jeigu žmogus gyvena tiktai protu ir nepereina į tą meilės ryšį arba filosofiją ir galiausiai į teologiją, į Dievo pažinimą, jis save vėl nuskurdina.

– Na, ir sugrįžkim prie Velykų. Kaip nustatoma Velykų diena?

Viskas susieta su kosmosu. Lygiadienis. Pavasario lygiadienis šiaurės pusrutulyje prasideda kovo 20 dieną arba, priklauso nuo laiko zonos, kovo 21 dieną. Po lygiadienio – pirmoji mėnulio pilnatis ir po pirmosios mėnulio pilnaties pirmasis sekmadienis. Tai ir yra Velykos.

– Broli Astijau, ar Jūs šventų Velykų dieną ko nors linkėtumėte, ar norėtumėte ko nors palinkėti mus dabar žiūrintiems?

– Lietuvos katalikų bažnyčia šiuos metus yra paskelbusi palaimintojo Jurgio Matulaičio, arkivyskupo, metais. Ir arkivyskupas Jurgis Matulaitis yra sakęs: nugalėk blogį gėriu. Manyčiau, ta prisikėlimo pergalė, prisikėlimo prieš mirtį, gyvenimo pergalė prieš mirtį, laisvės pergalė prieš vergovę iš tiesų [rodo], kad blogis yra nugalimas gėriu.

Todėl linkiu Jums pozityvaus gyvenimo, su Dievo, tikėjimo malone auginti gėrį. Ir kuo bus daugiau gėrio, tuo bus mažiau blogio mūsų gyvenimuose ir mūsų tėvynėje Lietuvoje. Tikrai sveikinu su šventom Velykom, su Kristaus prisikėlimo švente.


Šiame straipsnyje: Velykos

NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimėlis

klausimėlis portretas
kavaliausko vertime 1Kor 15:20 rašoma: " Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis...." klausimas kunigui: ar tiesa,kad Kristus buvo prikeltas, o ne pats prisikėlė? ar tiesa, kad šv. rašte nėra žodžio trejybė? ar tiesa, kad tūkstančius metų katalikų bažnyčia mulkina žmones savo išgalvota filosofija? ar tiesa, kad jūs (kunigai) esate šėtono tarnai? ačiū už atsakymus :DDDDD

Nesileiskite mulkinami

Nesileiskite mulkinami  portretas
Tikėjimas biblinėm nesąmonėm nesuderinamas su sveiku protu... Suvokit LABAI AKIVAIZDŲ dalyką - NE DIEVAS SUKŪRĖ ŽMOGŲ, O ŽMONĖS PRISIKŪRĖ DIEVŲ, - ir viskas atsistos į savo vietas. Suvokit, kad NĖRA JOKIŲ DIEVŲ, VELNIŲ, DVASIŲ - pasidarys daug lengviau gyventi. Patikėkit! Kristaus gyvenimas tik knygose aprašytas - rašytojų vaizduotės kūrinys, parašytas daug metų po jo tariamos mirties, kai jokių liudininkų jau nebuvo, ir kiekviename amžiuje papildomas. Dokumentų, kad toks JĖZUS KRISTUS gyveno nėra, tai jau buvo rašoma JAV "TIME magazine". Per TV WWTO buvo laida, kad toks išvis negimė. Buvo tūkstančiai Jėzų, tokie vardai tada buvo populiarūs, - sektų vadovų... JĖZUS KRISTUS - grynai išgalvotas herojus... Pabrėžiu: nėra jokių rašytinių pirminių šaltinių, o po šimto metų ir liudininkų nebebuvo. Biblija rėmėsi gandais ir fantazijomis. Biblijoje tiek daug nesąmonių, neatitikimų, sujaukties, gal dėl to, kad sunkiau būtų suprasti ir lengviau mulkinti žmones. Krikščionybė buvo kruvina, tokia ir liko. Tik ji galios dabar nebeturi - duok daugiau teisių, greitai prasidėtų žudynės, nes labai patogu žudyti Dievo vardu, kaip dabar musulmonai žudo net savo tautiečius. Pats krikščionybės pagrindas yra nekalto nukryžiavimas - žudymas. Taip pat melas, kad nukryžiuotasis atpirko nuodėmes. Jei tikrai nukryžiuotas buvo, tai apie tai žinojo tik netoliese gyvenatys, o toliau gyvenantys nežinojo nieko, nes ryšio priemonių nebuvo tuo metu, ir jie toliau darė nuodėmes. Tie, kurie matė nukryžiavimą, irgi toliau darė nuodėmes. Kam meluojama, kad Kristaus mirtis atpirko nuodėmes? Pagal mitą, Kristus mirė, o juk nuodėmės liko. Žmogaus elgesys priklauso nuo auklėjimo, socialinės padėties, aplinkos, o ne nuo Kristaus nukryžiavimo. Tada nukryžiavimas buvo įprastinė bausmė. Kai kuriomis dienomis romėnai nukryžiuodavo šimtus nuteistųjų. Dėl manęs gali kryžiuotis ir kartis kas tik nori, aš elgsiuos, kaip suprantu, o ne kaip nori užsispyrusios aukos, norinčios, kad pasaulis gyventų pagal juos. Kartoju, jokių oficialių duomenų apie Kristaus egzistavimą nėra. Tai jau seniai įrodyta, nes kai buvo rašoma Biblija ir Evangelijos, Kristaus amžininkai dūlėjo po velėna, ir galima buvo kurti ką tik nori, kad tik biznis geras būtų. Žydai ir tada mokėjo prasukti biznelį - pasitelkė vokiečius-kryžiuočius ir prasidėjo užkariavimai - bendra nauda. Jei LT spauda bijo parašyti, ką rašo JAV spauda ir rodo TV. Tegu nerašo, yra parašyta kitomis kalbomis. Dėl Kalėdų. Yra nepadoru painioti šventes. Kalėdos yra Saulės grįžimo ir dienos ilgėjimo šventė, švęsta daug anksčiau už tą Kristų. Suplakė kažkokio knyginio herojaus žydelio tariamą gimimo dieną ir meluoja, meluoja, meluoja... Negi kunigai taip įsitingėjo, kad jokio naudingo visuomenei darbo nebegali dirbti? Man būtų labai žema, meluojant rinkti pinigus. Viliuosi, kad bažnyčios - melo simboliai - išnyks, kaip jos nyksta išsivysčiusiose valstybėse: viena paskui kitą uždaromos, jei susirenka mažiau nei 50 žioplių, kai apsilanko komisija.

Netikintis

Netikintis portretas
Bažnyčia ir tikėjimas visais laikais buvo žmonių sąmonės žalojimo ir valdžios rėmimo įrankis. Cituoju apaštalą Paulių: "Laiškas Romiečiams". "Kiekvienas žmogus tebūna klusnus aukštesnėms valdžioms, NES NĖRA VALDŽIOS, KURI NEBŪTŲ IŠ DIEVO (Stalino, Hitlerio, Pol-Poto, reikia manyti, - taip pat), ir visokios veikiančios valdžios YRA DIEVO NUSTATYTOS. Kas priešinasi valdžiai, PRIEŠINASI DIEVO SUTVARKYMUI. Kurie priešinasi, UŽSITRAUKIA TEISMĄ. Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą“
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių