- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Abiejų Tautų Respublikos (ATR) istoriją tyrinėjančio, Londone įsikūrusio Rytų Europos ir slavų studijų centro profesorius Richardas Buttervvickas teigia, kad Lietuvoje ir Lenkijoje tautinėms mažumoms reikia vienodų teisių.
Dienraščio „Lietuvos žinios“ paklaustas, kas turėtų nutikti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pasikeistų iš esmės, britų istorikas pabrėžė tautinių mažumų lygiateisiškumo svarbą.
„Lietuvių mažumos pareigos ir teisės Lenkijoje turi būti suvienodintos su lenkų tautinės mažumos teisėmis Lietuvoje. Gimtosios kalbos vartojimas, teisės švietimo sistemoje privalo būti vienodos abiejose valstybėse. Taip pat asmenys, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi turėti teisę rašyti pavardę dokumentuose taip, kaip jie pageidauja. Kita vertus, kiekvienas pilietis privalo būti lojalus tai valstybei, kurioje gyvena, mokytis jos nacionalinės kalbos, bet išlaikyti istorinį, kalbinį ir etninį tapatumą“, - interviu dienraščiui sakė jis.
„Pirmas žingsnis siekiant stabilizuoti dvišalius santykius galėtų būti kad ir tiesioginės geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Varšuvos atkūrimas“, - pridūrė istorikas.
Jis taip pat tvirtino, esą įtampos tarp lietuvių ir lenkų šaknys glūdi XIX amžiuje. Tačiau jis neabejoja tuo, kad abi tautos galėtų paieškoti teigiamų bendros praeities aspektų ir pagerinti pastaruoju metu pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Profesorius tikisi, kad lietuvių, lenkų ir baltarusių istorikai pagaliau ims žvelgti į bendrą istoriją ne tik per savo tautos prizmę.
„Dalis Vilniaus regiono gyventojų ir maždaug penktadalis sostinės gyventojų save laiko ne lenkiškai kalbančiais lietuviais, o lenkais. Tai nepasikeis ir ateityje. Tačiau buvusios ATR tautos galėtų paieškoti teigiamų bendros praeities aspektų. Labai tikiuosi, kad lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių istorikai pagaliau ims tyrinėti ATR istoriją ne vien atskiromis dalimis. Ši misija neturėtų būti palikta tik lenkų ar kitų kraštų istorikams“, - teigė R.Buttervvickas.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Lenkų organizacijos Lietuvoje kritikuoja naująjį Lietuvos
Švietimo įstatymą, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, tačiau Lenkijos lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą Lietuvos lenkams išlieka geresnės sąlygos mokytis gimtąja kalba nei Lenkijoje gyvenantiems lietuviams.
Lenkijos lietuvių teigimu, lenkiškai kalbantys moksleiviai Lietuvoje, priešingai nei lietuviai Lenkijoje, turi lenkiškus vadovėlius nuo pirmos iki 12-os klasės, be to, Lietuvoje skiriama daugiau pamokų lenkų kalbai nei Lenkijoje lietuvių.
Lietuviai Lenkijoje valstybinį lenkų kalbos egzaminą visuomet laiko tokiu pat lygiu kaip ir lenkai, taip pat tam tikrų dalykų mokosi lenkų kalba. Analogiškos nuostatos naujajame Švietimo įstatyme Lietuvoje lietuvių kalbos atžvilgiu sukėlė lenkų politikų ir organizacijų protestus.
Tačiau Lenkijoje lietuviams sudarytos teisinės galimybės vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, o Punsko valsčiuje, kur dauguma gyventojų lietuviai, kabo dvikalbiai vietovardžių pavadinimai. Lietuvos įstatymai numato, kad pavardės dokumentuose ir vietovardžiai turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...