Brangiausiai įvertintos pilotų ir muzikų studijos

Patvirtinus maksimalias valstybės finansuojamų pirmakursių studijų kainas kitiems mokslo metams, aiškėja, už kokių specialybių studentus valstybė kitąmet pasiruošusi mokėti brangiausiai. Plačiausiai valstybės piniginė atsivers pilotų ir muzikų rengimui.

Kaip rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime, norminės studijų kainos nustato didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus numato skirti vieno asmens studijoms. Tai svarbi gairė aukštosioms mokykloms priimant sprendimus dėl studijų kainų - konkrečias kainas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Valstybinės aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes nei valstybės nustatytos norminės kainos.

Už būsimųjų bakalauro pirmakursių studijas universitetuose valstybė pasiruošusi mokėti nuo 3 tūkst. 892 litų (humanitariniai, socialiniai mokslai) iki 18 tūkst. 162 litų (pilotų rengimas, muzika). Studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyruos nuo 3 238 litų (humanitariniai ir socialiniai mokslai) iki 14 tūkst. 890 litų (muzikos studijos) per metus. Dauguma bakalauro pirmakursių įstos į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3 tūkst. 238 iki 7 tūkst. 638 litų per metus.

Magistratūros maksimalios metinės studijų kainos sieks nuo 7 tūkst. 308 iki 21 tūkst. 578 litų. Doktorantūros pirmakursiams valstybės skiriama metinė lėšų suma - 28 tūkst. 250 litų, rezidentūros studijoms - nuo 23 tūkst. 782 iki 26 tūkst. 893 litų.

Lyginant su praėjusių metų pirmakursių studijų kainomis, šiemet norminės studijų kainos mažėja. Tai lemia nuo 128 iki 122 litų sumažėjusi bazinė mėnesinė alga (BMA), pagal kurią skaičiuojami dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai.

Iškėlus papildomus reikalavimus pedagoginėms studijoms bei siekiant tikslingai naudoti valstybės lėšas, 2010 m. nutarta suvienodinti visų pedagoginių specialybių finansavimą. Vienai pedagoginių studijų vietai kolegijose numatyta skirti 5 tūkst. 889 litus, universitetuose - 7 tūkst. 638 litus. Daugumai pedagoginių studijų finansavimas didėja, dvigubai mažėjant valstybės finansuojamų pedagoginių studijų pirmakursių skaičiui.

Valstybės finansavimą galima gauti ir stojant į privačias aukštąsias mokyklas. Jei privačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina bus aukštesnė nei valstybės skiriamas finansavimas, studentas skirtumą turės padengti savo lėšomis.

Norminės studijų kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į reikalavimus dėstytojų kvalifikacijai, dėstytojų ir studentų skaičiaus santykius, su studijomis susijusių prekių ir paslaugų išlaidas. Ir universitetinių, ir koleginių studijų programos pagal brangumą suskirstytos į 7 grupes.

Didžiausią norminės studijų kainos dalį - 70-80 proc. studijų krepšelio - sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams. Į studijų kainą taip pat įeina išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms bei lėšos studentų skatinimui.

Šiais metais norminės studijų kainos apskaičiuotos remiantis tais pačiais principais kaip ir pernai, pirmaisiais aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo metais. Ir pernai, ir šiemet valstybė skiria visą apskaičiuotą studijoms skirtą lėšų sumą, o ne pusę, kaip prieš prasidedant mokslo ir studijų reformai.