B.Komorowskis viliasi, kad dvišaliai santykiai greitai pagerės

Į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos iškilmes šeštadienį atvykstantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis teigia, jog dabar yra tinkamas metas galvoti apie ryžtingas pastangas pagerinti abiejų šalių santykius.

„Važiuoju palaikyti gerą abiejų valstybių vadovų lankymosi tradiciją, prisimenant Nepriklausomybės atkūrimą, kuris anuomet mus išskyrė, tačiau dėl tos patirties tapsime turtingesni ir protingesni. Dėl to važiuoju būdamas įsitikinęs, kad dabar yra momentas, kai galima galvoti apie ryžtingą Lenkijos ir Lietuvos santykių pagerinimą“, - interviu Lenkijos nacionaliniam radijui penktadienį sakė B.Komorowskis.

Anot Lenkijos vadovo, nauja padėtis susiklostė po Lietuvoje pernai įvykusių Seimo rinkimų, per kuriuos Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) užsitikrino aštuonis mandatus, tapo valdančiosios koalicijos nare ir turi savo atstovų Vyriausybėje.

„Turiu vilties, kad ši padėtis bus palanki gilesniam bendradarbiavimui tarp valstybių ir (etninių) bendruomenių, o lenkų mažuma Lietuvoje įgis galimybę geriau rūpintis savo interesais Lietuvos valstybės politikos, kurią nuo šiol kurs kartu, rėmuose“, - pabrėžė prezidentas.

Paklaustas, kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su Lietuvos švietimo įstatymu, lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašyba bei žemės grąžinimu, B.Komorowskis teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra įvykęs didelis politinis pokytis, kuris, kaip jis viliasi, pasireikš konkrečiais sprendimais.

„Kol kas girdime naujųjų politinių jėgų, kurios dalyvauja naujoje Vyriausybėje, pareiškimus. Juos reikia priimti su viltimi, tačiau aišku, kad reikės atidžiai stebėti, ar pareiškimai virs veiksmais. Manau, kad imtis tų veiksmų ragins Lietuvos lenkų frakcija parlamente“, - sakė jis.

B.Komorowskis pridūrė, kad Lenkijai reikia stengtis ramiai, be pykčio ir kieno nors spaudimo patarti, kaip būtų geriausiai spręsti opias problemas, pateikiant kaip pavyzdį Lenkijoje veikiančius teisės aktus, susijusius su tautinėmis mažumomis.

Pasak jo, abiem šalims reikia tartis dėl konkrečių dalykų, įskaitant ekonomikos veiksnius, taip pat dėl sričių, susijusių su Lietuvos lenkų sentimentais – kalba, kultūra, švietimu, tautos paminklais.

B.Komorowskis taip pat išreiškė viltį, kad Lietuvoje atsiras vis daugiau žmonių, kuriems kurti ypatingus politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Lenkija atrodys savaime suprantama, „nes mus sieja bendra istorija ir interesai, kylantys ir bendros narystės ES ir NATO“.

„Turime ieškoti bendrų kelių kartu veikti didžiajame Europos projekte, gerbiant skirtingą valstybių tapatybę“, - sakė jis.

Prezidentas teigė, kad jam ypač patinka 2006-2008 metais Lietuvos Vyriausybei vadovavusio premjero Gedimino Kirkilo iškeltas pasiūlymas, kad abiem šalims opios problemos būtų suskirstytos į teminius paketus, dėl kurių būtų galima vesti lygiagrečias derybas.

Lenkijos prezidentas priėmė Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės kvietimą ir šeštadienį dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos iškilmėse.

Kaip yra pranešusi Lenkijos Prezidentūra, valstybių vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pasirengimą Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje lapkričio mėnesį. Taip pat ketinama aptarti planuojamas 1863 metų sukilimo 150-ųjų metinių sukakties iškilmes.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė praėjusių metų lapkritį nevyko į Lenkiją dalyvauti šios šalies Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją buvo pakvietęs Lenkijos prezidentas.

Tąkart Prezidentūra buvo nurodžiusi, kad D.Grybauskaitė nedalyvaus minėjime Varšuvoje dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų - buvo formuojama valdančioji koalicija ir naujoji Vyriausybė.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Pernai vasarą prezidentė pareiškė, kad „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“.

Praėjusių metų spalį prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad šalies vadovė pasisako už „pauzę ne aukščiausio lygio, o išimtinai ceremoniniams susitikimams“.

Praėjusią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.

Šį ministro atsiprašymą sukritikavo prezidentė D.Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius taip pat ketvirtadienį pareiškė, kad užsienio reikalų ministrui nereikėjo atsiprašyti, nes tam nebuvo pagrindo ir ministras neturėjo įgaliojimų tai daryti.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

o ką

o ką portretas
lenkai padarė, kad santykiai pagerėtų? Tyčiojasi iš lenkijos lietuvių, nors tie gyvena lietuviškose, bet lenkų užgrobtose žemėse, pritaria tomaševskio isterikai, tai ko dar nori?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių