Baltijos šalys sprendžia, kaip sinchronizuoti elektros tinklus

Trijų Baltijos šalių premjerai neatmeta galimybės sinchronizuoti elektros sistemas su kontinentine Europa per Skandinaviją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai teigia, kad sinchronizavimui pritaria visos šalys, o kaip tai daryti - per Lenkiją ar Skandinaviją - turės parodyti studijos.

„Mes nusprendėme studijuoti, kuris sinchronizavimo būdas yra efektyviausias ir logiškiausias. Kad galėtume pažiūrėję į studiją spręsti, ar sinchronizavimas vyks su Šiaurės šalimis, ar per mažesnius regionus. (...) Sinchronizacija yra tikrai reikalinga ir tie projektai - jungtys, kurias šiandien pradedame eksploatuoti, yra būtinos“, - pirmadienį Vilniuje bendroje spaudos konferencijoje teigė Estijos premjeras Taavis Roivas (Tavis Rivas).

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma teigė, jog reikia atlikti studijas, kurios parodytų, koks būdas būtų ekonomiškiausias.

„Mes turime eiti į priekį ir kaip mano kolegos sakė, labai svarbu pasirinkti pačią ekonomiškiausią išeitį. Žinoti skaičiavimus sinchronizuojant per Lenkiją arba per Šiaurės šalis, Suomiją. Artimiausioje ateityje mes turime apsispręsti, bet sinchronizavimas yra mūsų tikslas“, - spaudos konferencijoje tikino L.Straujuma.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog sutarta, kad sinchronizavimas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

„Šitas klausimas mūsų posėdžio metu buvo paliestas, mes kalbėjome apie tai, kad Baltijos visas regionas turi integruotis į Europos kontinentinius tinklus ir net gi niekas neprieštaravo, buvo iškeltas klausimas, kad sinchronizacija turėtų būti užbaigta iki 2025 metų, kartu dirbant Baltijos šalims ir kaimyninėms šalis su Europos Komisija“, - teigė A.Butkevičius.

Šiuo metu Lietuvos elektros dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje. Sinchronizuodama savo tinklus su Europos tinklais, Lietuva perimtų iš Maskvos esmines sistemos dispečerinio valdymo teises ir pareigas.

Skirtingose sistemose yra skirtingos galios - su Rusija sinchronizuota Lietuva turi 330 kilovatų elektros linijas, o Lenkijoje linijos yra 400 kilovatų. Sinchronizavimas su didesniais tinklais leidžia sistemai veikti patikimiau, užtikrina nepertraukiamą elektros tiekimą.

Energetikos ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę interviu BNS teigė, kad pirmieji sinchronizavimo per Švediją arba Suomiją idėją iškėlė estai. Anot ministro, taip nutiko dėl Lenkijos pasyvumo, kalbant apie galimybę sinchronizuotis su kontinentine Europa.

Kontinentinės Europos tinklams priklauso beveik visa žemyninė Europos dalis, taip pat Turkija. Tuo metu Suomija, Švedija ir Norvegija sudaro Šiaurės šalių elektros tinklą.