Baltarusija laukia daugiau turistų iš Lietuvos

Baltarusija norėtų, kad lietuviai ją lankytų gerokai dažniau nei dabar. Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta 2–3 kartus daugiau baltarusių nei lietuvių į kaimyninę šalį. Nors Baltarusijos valdininkai sako turintys ką pasiūlyti turistams, lietuviai dažniausiai vyksta susipažinti su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldu – pilimis, kitais kultūros objektais ar buvusių garsių giminių palikimu. Abiejų šalių valdžios atstovai pripažįsta, kad dvišalį turizmą galėtų paskatinti bevizis režimas, kuriam kol kas nesiryžta Baltarusija.

Lyda – arčiausiai Lietuvos sienos esantis, buvęs vienas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės amatų ir prekybos centrų. Čia prieš kelis dešimtmečius baltarusių atstatyta viena ankstyviausių, dar kunigaikščio Gedimino statyta, LDK mūrinė pilis.

Lydos pilis priskiriama aptvarinių pilių tipui, kaip ir Kauno, Krėvos ar Medininkų pilys. Šiuo metu Lydos pilyje veikia muziejus. Turistai čia gali pavaikščioti kojūkais ar išmėginti taiklumą šaudydami iš lanko.

„Gegužės pradžioje suorganizavome kemperių sąskrydį. Dėl šio renginio panaikinome vizų režimą. Susidomėjimas buvo didžiulis. Tai parodė, kad tokias jūsų išvykas pas mus, o mūsų pas jus stabdo vizos. Mes juk turime labai daug bendrų dalykų. Lietuviai tarp atvykstančiųjų iš Europos į Baltarusiją užima 4 vietą ir šie srautai auga“, – sako Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalja Jelisejeva.

Nors šiuo metu Lyda – labiau pramonės miestas, čia išlikę ir kitų  buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos liudijimų. Lydos centre – barokinė Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, statyta dar XIV amžiuje Jogailos, XVIII amžiuje žymiausio Vilniaus baroko meistro, architekto Jono Kristupo Glaubico perstatyta į mūrinę. Iki šių dienų išsaugotas vertingas vėlyvojo baroko bažnyčios interjeras. Taip pat išsaugotas, pasak legendų, dar XIV amžiuje pranciškonų atvežtas, stebuklingu laikomas Dievo Motinos su kūdikėliu paveikslas. Dabar jis vadinamas Lydos „Dievo motina“ ir, baltarusių tikinimu, yra seniausias buvusioje Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Baltarusiai vienaip ar kitaip atkurdami buvusios LDK paveldą mielai savinasi LDK istoriją, bet kartu naudojasi Lietuvos ir Lenkijos patirtimi bei parama. Buvusiame Oginskių dvare Zalesėje prieš kelerius metus duris atvėrė žymaus visuomenės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio muziejus. Baltarusija siūlo pamatyti ir kitų paveldo objektų.

„Miros pilis, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, Nesvyžiaus ir  Lydos pilys, turime neblogas ekologines sistemas – Belovežo giria, Augustavo kanalas – bendras Lietuvos, Lenkijos ir mūsų šalies projektas, kur galima atvažiuoti ir pailsėti“, – teigia Baltarusijos Gardino srities gubernatorius Vladimiras Kravcovas.

Netoli Lydos įsikūręs ir 130 metų istoriją skaičiuojantis stiklo fabrikas „Neman“, pavadintas pagal šalia tekantį Nemuną.

Patekus į Nemuno stiklo fabriką, galima susipažinti ne tik su gamyba, bet ir su gaminiais – įvairiomis taurėmis, stikleliais ir pan produkcija, viskuo kas gamina iš stiklo, čia gaminama ir vadinamoji Radvilų taurė, ji teikiama po įvairių sporto apdovanojimų. Stiklo fabrikas gamina 6 tūkstančius įvairių pavadinimų gaminių, daugiau nei du trečdaliai produkcijos eksportuojama, čia pat jų galima ir įsigyti.


Šiame straipsnyje: BaltarusijaLydos pilisturizmas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių