- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusija norėtų, kad lietuviai ją lankytų gerokai dažniau nei dabar. Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta 2–3 kartus daugiau baltarusių nei lietuvių į kaimyninę šalį. Nors Baltarusijos valdininkai sako turintys ką pasiūlyti turistams, lietuviai dažniausiai vyksta susipažinti su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldu – pilimis, kitais kultūros objektais ar buvusių garsių giminių palikimu. Abiejų šalių valdžios atstovai pripažįsta, kad dvišalį turizmą galėtų paskatinti bevizis režimas, kuriam kol kas nesiryžta Baltarusija.
Lyda – arčiausiai Lietuvos sienos esantis, buvęs vienas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės amatų ir prekybos centrų. Čia prieš kelis dešimtmečius baltarusių atstatyta viena ankstyviausių, dar kunigaikščio Gedimino statyta, LDK mūrinė pilis.
Lydos pilis priskiriama aptvarinių pilių tipui, kaip ir Kauno, Krėvos ar Medininkų pilys. Šiuo metu Lydos pilyje veikia muziejus. Turistai čia gali pavaikščioti kojūkais ar išmėginti taiklumą šaudydami iš lanko.
„Gegužės pradžioje suorganizavome kemperių sąskrydį. Dėl šio renginio panaikinome vizų režimą. Susidomėjimas buvo didžiulis. Tai parodė, kad tokias jūsų išvykas pas mus, o mūsų pas jus stabdo vizos. Mes juk turime labai daug bendrų dalykų. Lietuviai tarp atvykstančiųjų iš Europos į Baltarusiją užima 4 vietą ir šie srautai auga“, – sako Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalja Jelisejeva.
Nors šiuo metu Lyda – labiau pramonės miestas, čia išlikę ir kitų buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos liudijimų. Lydos centre – barokinė Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, statyta dar XIV amžiuje Jogailos, XVIII amžiuje žymiausio Vilniaus baroko meistro, architekto Jono Kristupo Glaubico perstatyta į mūrinę. Iki šių dienų išsaugotas vertingas vėlyvojo baroko bažnyčios interjeras. Taip pat išsaugotas, pasak legendų, dar XIV amžiuje pranciškonų atvežtas, stebuklingu laikomas Dievo Motinos su kūdikėliu paveikslas. Dabar jis vadinamas Lydos „Dievo motina“ ir, baltarusių tikinimu, yra seniausias buvusioje Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Baltarusiai vienaip ar kitaip atkurdami buvusios LDK paveldą mielai savinasi LDK istoriją, bet kartu naudojasi Lietuvos ir Lenkijos patirtimi bei parama. Buvusiame Oginskių dvare Zalesėje prieš kelerius metus duris atvėrė žymaus visuomenės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio muziejus. Baltarusija siūlo pamatyti ir kitų paveldo objektų.
„Miros pilis, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, Nesvyžiaus ir Lydos pilys, turime neblogas ekologines sistemas – Belovežo giria, Augustavo kanalas – bendras Lietuvos, Lenkijos ir mūsų šalies projektas, kur galima atvažiuoti ir pailsėti“, – teigia Baltarusijos Gardino srities gubernatorius Vladimiras Kravcovas.
Netoli Lydos įsikūręs ir 130 metų istoriją skaičiuojantis stiklo fabrikas „Neman“, pavadintas pagal šalia tekantį Nemuną.
Patekus į Nemuno stiklo fabriką, galima susipažinti ne tik su gamyba, bet ir su gaminiais – įvairiomis taurėmis, stikleliais ir pan produkcija, viskuo kas gamina iš stiklo, čia gaminama ir vadinamoji Radvilų taurė, ji teikiama po įvairių sporto apdovanojimų. Stiklo fabrikas gamina 6 tūkstančius įvairių pavadinimų gaminių, daugiau nei du trečdaliai produkcijos eksportuojama, čia pat jų galima ir įsigyti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai1
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai1
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...