Ballų šeimyną vaišinęs prieniškis rūpinasi pokyčiais laidotuvių versle

Prienuose dirbantis J. Mališauskas tikina – šiame mieste nieko netrūksta, o gyvenimas tiesiog teka sava vaga. Kalbant apie verslą, konkurencijos, kaip mažesniame mieste, yra mažiau, tačiau mažiau ir klientų. Kaip bebūtų, verta išskirti, kad verslininkas tikrai žino, kaip juos pritraukti. Šią žiemą, prie Prienų-Birštono „Vytauto“ krepšinio komandos prisijungus garsiesiems broliams Ballams, J. Mališausko picerija jau švietė linksmu neoniniu užrašu „Prienai got Balls!!!!!“, vėliau suorganizuota speciali vakarienė. O dabar krepšininkai kartas nuo karto ten vis sugrįžta.

„Pagalvojom, kad visa tai yra tiesiog smagu. Jiems tai irgi yra šou“, – tąkart sakė verslininkas.

Paklaustas apie alkoholio prekybos verslą, J. Mališauskas teigia, kad jis dėl naujų gėrimų prekybos apribojimų (sutrumpinto pardavimo laiko ir kt.) didelių pokyčių nepajuto, tačiau vieną pokytį mieste tenka išskirti.

„Atsirado daugiau taškų, kur prekiaujama lenkišku alkoholiu. Kas nori, tas įsigyja. <...> Tuose įstatymuose tikrai galima rasti racijos, tik gal truputį perspausta“, – mano prieniškis.

Laidotuvės – nebūtinai tik ašaros

Kita svarbi J. Mališausko verslo sritis – laidojimų paslaugos. LRT RADIJUI vyras teigia, kad šioje mitais apipintoje srityje reikia daug ką keisti.

„Mano manymu, šiame versle daug neskaidrumo, trūksta nuoširdumo. Matome daug dalykų, ką galima keisti. Jei gali keisti, jei gali daryti pokytį, tai yra daugiau prasmės visa tai daryti. Ne pinigai svarbiausia. Kiekvienas turi savo kryželį nešti, palikti pėdsaką. <...> Dažnai būna neskaidru, nes nepateikiamos kainos arba priskaičiuojama papildomai, bandoma pasipelnyti tada, kai žmogui sunku susigaudyti, kai žmogus patiria stresą“, – pastebi J. Mališauskas.

Anot jo, netekus artimojo, žmones reikia raminti, viską pateikti aiškiai, bendrauti nuoširdžiai, negaišti dėl smulkmenų ir jų neįspėjus papildomai neimti pinigų.

„Darome, kad žmogus būtų patenkintas, laimingas. Mums tai didžiausias pelnas“, – sako prieniškis.

J. Mališauskas teigia pats anksčiau skeptiškai vertinęs laidotuvių procesijas, tačiau dabar supranta gražaus atsisveikinimo su artimuoju prasmę. Tuo pačiu jis teigia siekiantis šiek tiek pakeisti patį atsisveikinimo ritualo pobūdį.

„Tai nebūtinai yra tik ašaros. Aš suprantu, žmogui tą minutę sunku, bet daug smagių akimirkų apie tą žmogų galima prisiminti. Mes stengiamės, kad laidotuvėse to būtų daugiau. Tam, kas to pageidauja. <...> Pavyzdžiui, būna, jei žmogus buvo žvejys, tuomet būna, kad pastatomi prie įėjimo botai, meškerė, rodomos nuotraukos, kaip jis žvejojo ir taip toliau. Tokie dalykai. Arba jei buvo koks sportininkas, galima prisiminti asmenines detales, pašnekėti apie jį, prisiminti. Tokie dalykai, manau, yra svarbu“ , – LRT RADIJUI sako verslininkas.

Emigrantams: grįžkit, nes po to geriausios vietos jau bus užimtos

Paklaustas apie emigraciją, J. Mališauskas pasakoja, kad pats bandė laimę ir Anglijoje, ir Danijoje, ir Švedijoje, dirbo įvairius darbus, tačiau nutarė grįžti į gimtinę, nes „nebegali kitur gyventi“, o, be to, kaip jis sako, čia visko užtenka.

„Vienas žmogus gerai pasakė: visi skundžiasi, kad yra blogai, tai aš jums siūlau pagyventi gerai. Nes viską reikia gyvenime išbandyti. Taip kad viskas priklauso nuo savijautos. Gal reikia labiau su savimi dirbti, kad jaustumeis gerai. Nes visko čia yra, visko užtenka“, – sako vyras.

Anot J. Mališausko, kartais lietuvių išvykimas į užsienį per daug dramatizuojamas.

„Manau, reikia džiaugtis, kad yra galimybė išvykti. Reikia kalbėti apie imigracijos politiką, yra daug žmonių, kurie nori čia atvykti, dirbti ir kurti. Laikui bėgant gal grįš ir dalis mūsų migrantų, o tie, kurie negrįš, kurs ten, bet kažką gal gero suteiks Lietuvai savo ryšiais ir taip toliau. Manau, kad tai natūralu ir taip turi būti“, – sako prieniškis.

Pasak J. Mališausko, dabartinę Lietuvos situaciją reikia vertinti pozityviai, ypač žinant, kiek nedaug laiko prabėgo nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Matau tik gera. Kaip šalis mes tobulėjame labai greitai. Jei pažiūrėtume į laikotarpį, jis trumpas, o mūsų šuolis, mano manymu, yra labai didelis. <...> Tikiuosi, kad visi grįš. Sakau, grįžkit, nes po to geriausios vietos bus jau užimtos“, – šypsosi pašnekovas.

Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo proga J. Mališauskas tautiečiams linki išsilaisvinti ir tiesiog nebijoti būti savimi.

„Kai pradedi verslą, iš pradžių vertiesi per galvą, bijai, kad gal tuoj bankrutuosi, bijai iššūkių. <...> Paskui, kai praeina laikas, išsilaisvini, viską priimi kaip natūralų dalyką, susigyveni su tuo, kas yra, kas esi. Kai išsilaisvini, tada gali pradėti kurti. Gali viską daryti, gali padaryti nuostabių dalykų. Linkėčiau žmonėms kuo labiau išsilaisvinti, nebijoti būti savimi. Tai daug ką duoda“, – sako prieniškis.

LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius aplink Lietuvą keliavo praėjusią savaitę. Visas jų surinktas istorijas rasite čia.