A. Ažubalis aštriai kritikuoja L. Linkevičiaus atsiprašymą Lenkijoje

Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį sukritikavo savo įpėdinio Lino Linkevičiaus atsiprašymo žodžius Lenkijoje, sakydamas, kad taip sutinkama paversti Lietuvos lenkų padėties klausimą užsienio politikos reikalu ir gali būti laikoma paskatinimu spaudimo politikai.

Konservatorius A. Ažubalis teigia, kad būdamas ministru siekė atskirti vidaus bei užsienio politikos darbotvarkes, o per 2010 metų balsavimą dėl vardų rašybos susilaikęs, „nes užsienio politika neturi tapti vidaus politikos klausimų įkaite“.

„O dabar situacija paradoksali: viena vertus, ministras leido lenkų padėties klausimams atsidurti mūsų užsienio politikos smaigalyje. Bet susitikęs su Lenkijos lietuvių bendruomene, jis pasiūlė jiems patiems spręsti visus klausimus su vietos valdžia“, - BNS atsiųstame pareiškime teigė A. Ažubalis.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad po dviejų ministrų susitikimo Varšuvoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pagyrė Lenkijos ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) griežtą laikyseną.

„Savo atsiprašymu ir pažadu “pasitaisyti„ mes patys parodėme, jog pavienių Lenkijos užsienio politikos architektų sumanyta strateginio spaudimo Lietuvai formulė yra patogesnė ir naudingesnė už atvirą strateginį bendradarbiavimą. Paklausykite, kurios valstybės diplomatijos vadovo laikyseną po L.Linkevičiaus atsiprašymų viešumoje aukštino V.Tomaševskis, ir viskas taps aišku“, - sakė A. Ažubalis.

Parlamentaro teigimu, šioje situacijoje svarbu atsižvelgti ir į, jo teigimu, Lenkijos pareigūnų tendencingą nusistatymą tautinių mažumų klausimu.

„Jei žiniasklaida nemeluoja, mūsų užsienio reikalų ministras vienašališkai pripažino, kad dėl pastarojo meto kai kurių aukštų Lenkijos pareigūnų tendencingo nusistatymo tautinių mažumų klausimais visa kaltė tenka išskirtinai Lietuvai, kuri, R.Sikorskio žodžiais, daugiau kaip du dešimtmečius engusi vietos lenkų mažumą, nuo šiol pasitaisys, ir tada Lenkijos užsienio reikalų ministras jai atleis“, - sakė A. Ažubalis.

Politiko teigimu, Vilniaus krašte „problema yra ne tik ir ne tiek raidės ar gatvių lentelės“, o regiono socialinės raidos vizija. Kartu A.Ažubalis sakė pasigendantis Lenkijos iniciatyvos lyderiauti regione „įgyvendinant karinio ir energetinio saugumo projektus, ginant laisvės, demokratijos, teisės viršenybės principus Rytų kaimynystėje bei išvien pasitinkant senas ir naujas grėsmes Lietuvos ir Lenkijos nacionaliniam saugumui, kurių toli ieškoti nereikia“.

Socialdemokratas L.Linkevičius atsiprašymo žodžius pasakė interviu Lenkijos dienraščiams „Rzeczpospolita“ ir „Gazeta Wyborcza“ prieš ketvirtadienio vizitą į Lenkiją.

„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti. Tas balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai“, - „Rzeczpospolita“ sakė ministras.

„Už tai, kas tuo metu įvyko, man yra gėda. Atsiprašau. Mums tai skaudi pamoka“, - pakartojo ministras ir „Gazeta Wyborcza“.

2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.

A. Kubilius netrukus po balsavimo ir Smolensko tragedijos buvo išsakęs apgailestavimą dėl tokio sprendimo, pavadinęs tai klaida ir netinkamu atsisveikinimu su žuvusiu Lenkijos prezidentu.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje dabar žada, kad „išspręs vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.